Babilonas (akad. Bābili(m), arab. بابل = Babil, hebr. ‏בָּבֶל‏‎ = Bābel) – senovės miestas prie Eufrato, Žemutinėje Mesopotamijoje. Apie 2000 m. pr. m. e. Hamurabis Babiloną padarė savo valstybės, kuri imta vadinti Babilonija, sostine. Babilonas buvo dievo Marduko kulto centras. Nuo 2019 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Miestas daug kartų buvo sugriautas ir atstatytas. Naujosios Babilonijos karalystės, o ypač Nabuchodonosaro, laikais miestas tapo ypač prašmatnus (pvz., „kabantieji sodai“). Persijos laikais buvo trečiąja valstybės sostine. 537 m. pr. m. e. persai (Irano Achemenidai) užkariavo Babiloną ir babiloniečius supažindino su savo tikėjimu zoroastrizmu. Vėliau 331 m. pr. m. e. nukariavo Aleksandras Makedonietis. Seleukidų laikais, Seleukui I įkūrus Babilono konkurentą miestą Seleukiją, Babilono reikšmė ėmė smukti ir miestas savo reikšmės nebeatgavo. Babilono griuvėsiai atrasti ir pradėti kasinėti nuo XIX a. vidurio.