سامراء
( Samara (Irakas) )Samara (arab. سامَرّاء = Sāmarrā) − miestas vidurio Irake, Saladino muchafazoje, Tigro dešiniajame krante, 125 km į šiaurę nuo Bagdado. Greta miesto įrengta užtvanka, sudarytas dirbtinis Tartaro ežeras, aplink yra drėkinamųjų kanalų sistema. Pats miestas nusidriekęs 41,5 km išilgai Tigro upės. Manoma, kad jo pavadinimas kilo iš arabiško posakio, reiškiančio „džiaugsmas reginčiajam“.
Samaros teritorija gyvenama nuo gilios senovės, rasta V tūkstantmečio pr. m. e. archeologinių radinių, čia išsivystė Samaros kultūra − Ubaidų kultūros pirmtakė. Pats Samaros miestas iškilo gerokai vėliau − 690 m. pr. m. e. jį įkūrė Asirijos valdovas Sinacheribas. Persų valdovas Chosrovas I čia pastatė tvirtovę VI a. Bagdade kilus neramumams, 833 m. Abasidų dinastija savo sostinę perkėlė į Samarą, 892 m. ji vėl grąžinta į Bagdadą tačiau Samara išliko svarbiu prekybiniu centru. 847 m. pastatyta mečetė su spiraliniu minaretu, išlikusi iki šių dienų, daugybė kitų paminklų. Miestas tapo svarbiu šiitų religiniu centru. XX a. pr. įrengta užtvanka leido miestui sparčiai plėstis. Po 2003 m. Irako okupacijos Samaroje kilo ginkluoti konfliktai tarp sunitų daugumos ir šiitų mažumos, 2006−2007 m. susprogdinta Al Askario mečetė.
Komentuoti