Pasak mito, Urukas buvo įkurtas Enmerkaro, kuris buvo oficialus šio miesto karalius, pagal šumerų karalių sąrašą. Jis taip pat yra epinis Enmerkaros ir Aratos valdovas, sukūręs Eanos (šumeriškai: E2-ana, „Dangaus namas“) šventyklą deivei Inanai Eanos Uruko rajone. Epinėje poemoje apie Gilgamešą, kuris pastatė miesto sieną aplink Uruką ir jis buvo taip pat buvo miesto karalius. Urukas praėjo kelias fazes vystymosi, nuo Ankstyvojo Uruko periodo (4000–3500 pr. m. e.) iki vėlyvojo Uruko periodo (3500–3100 pr. m. e.).

 

Urukas

Miestas buvo suformuotas, kai du mažesni Ubaidų miestai susivienijo. Šventyklos kompleksai, tiksliau, jų branduoliai tapo Eanos rajonu ir Anu rajonu, paskirtais atitinkamai Inanai ir Anui. Anu rajoną iš pradžių pavadino 'Kullaba' (Kulab ar Unug-Kulaba) anksčiau sujungimo su Eanna rajonu. Kulabos amžius siekia Eridu periodą, kuris buvo vienas iš seniausių ir svarbiausių Šumero miestų. Yra skirtingų interpretacijų apie šventyklų tikslus. Tačiau, apskritai manoma, kad jie buvo miesto suvienijimo pagrindas. Taip pat atrodo aišku, kad šventyklos atliko abi svarbias funkcijas: religines ir valstybines. Atėjus neobabiloniečių periodui šventyklos archyvas pabrėžia socialinę funkciją t. y. šventyklos kaip perskirstymo centro. Eanna rajonas buvo sudarytas iš kelių pastatų su erdvia aikšte. Šis rajonas buvo atitvertas siena nuo miesto. Atvirkščiai, Anu rajonas rėmėsi apie terasą su šventykla viršuje. Tai yra aiškus Eanna bruožas. Jis buvo paskirtas Inanai nuo ankstyviausio Uruko periodo visoje miesto istorijoje.

Likusi miesto dalis buvo sudaryta iš tipiškų vidinio kiemo namų, sugrupuotų pagal gyventojų profesijas, rajonuose aplink Eanna ir Anu. Uruke buvo itin išvystyta vandens kanalo sistema, kuri buvo apibūdinta kaip „Venecija dykumoje“. Ši Eufrato kanalų sistema tekėjo visame mieste, jungiančiame jį su jūrine prekyba, taip pat padėjo plėtoti žemės ūkį. Pažymėtina, kad originalus Uruko miestas buvo išdėstytas į pietvakarius nuo senovinės Eufrato upės vagos, kuri dabar yra išdžiuvusi. Šiuo metu, Varkos vaga yra į šiaurės rytus nuo šiuolaikinės Eufrato upės. Upės vagos pasikeitimas buvo sukeltas poslinkio Eufrate kažkuriame istorijos taške ir galbūt prisidėjo prie Uruko smukimo.