Ktesifonas (sen. gr. Κτησιφῶν, pers. تيسفون = Tysfyn, arab. قطيسفون = Qaṭaysfūn) buvo vienas didžiausių senovės Persijos miestų. Jis buvo rytiniame Tigro krante.
Ktesifonas buvo Persijos imperijos sostinė valdant partams ir jų įpėdiniams Sasanidams. Daugiau nei 800 metų Mesopotamija buvo senovės Persijos provincija Kvarvaranas. Dabar Ktesifono griuvėsiai yra Irake, apie 35 km į pietus nuo Bagdado. Ktesifonas pirmąkart minimas Ezros knygoje (Senasis Testamentas) kaip Kasfija (pavadinimas kilo iš kasų tautos, kaip ir Kaspijos jūra). VI a. Ktesifonas buvo didžiausias pasaulio miestas.
Lotyniškas pavadinimas Ktesifonas kilo iš gr. Tesiphon ar Ethesiphon. Sasanidų laikotarpio šaltiniuose tyspwn, o naujojoje persų kalboje Tisfun (تيسفون). Viduramžių arabų tekstuose Ksesifonas yra Taysafun (طيسفون) ar Qata...Skaityti daugiau
Ktesifonas (sen. gr. Κτησιφῶν, pers. تيسفون = Tysfyn, arab. قطيسفون = Qaṭaysfūn) buvo vienas didžiausių senovės Persijos miestų. Jis buvo rytiniame Tigro krante.
Ktesifonas buvo Persijos imperijos sostinė valdant partams ir jų įpėdiniams Sasanidams. Daugiau nei 800 metų Mesopotamija buvo senovės Persijos provincija Kvarvaranas. Dabar Ktesifono griuvėsiai yra Irake, apie 35 km į pietus nuo Bagdado. Ktesifonas pirmąkart minimas Ezros knygoje (Senasis Testamentas) kaip Kasfija (pavadinimas kilo iš kasų tautos, kaip ir Kaspijos jūra). VI a. Ktesifonas buvo didžiausias pasaulio miestas.
Lotyniškas pavadinimas Ktesifonas kilo iš gr. Tesiphon ar Ethesiphon. Sasanidų laikotarpio šaltiniuose tyspwn, o naujojoje persų kalboje Tisfun (تيسفون). Viduramžių arabų tekstuose Ksesifonas yra Taysafun (طيسفون) ar Qataysfun (قطيسفون), šiuolaikinėje arabų kalboje Madain, Maden ar Al-Mada’in (المدائن). Pagal Yaqut originalus pavadinimas buvo Tusfun, kurį suarabino į Taysafun.
Ktesifonas iškilo I a. pr. m. e. Partų imperijoje ir buvo sostinė daugumai partų valdovų. Dėl savo svarbos miestas buvo Romos imperijos vadų taikinys karuose su priešais rytuose. Roma ir Bizantija per Ktesifono gyvavimo istoriją buvo užėmusi miestą penkis kartus, vien II a. tris kartus. Imperatorius Trajanas užėmė Ktesifoną 116 m., bet jo įpėdinis Adrianas miestą grąžino persams 117 m. pagal taikos sutartį. Romos generolas Gajus Avidijus Kasijus užėmė miestą per karą su partais 164 m., bet apleido, kai buvo sudaryta taika. Imperatorius Septimijus Severas 197 m. nusiaubė Ktesifoną ir tūkstančius jo gyventojų pardavė į vergiją.
III a. pabaigoje, kai partus pakeitė Sasanidai, Ktesifonas vėl tapo nesantaikos židiniu. 295 m. Galerijus buvo nugalėtas persų prie miesto sienų. Pažemintas jis sugrįžo kitais metais ir Romos armija ketvirtą ir paskutinį kartą užėmė Ktesifoną. Jis grąžino miestą Narsei mainais už Armėniją. Apie 325 m. ir 410 m. miestas ar graikų kolonija kitoje upės pusėje buvo Rytų bažnyčios susirinkimų vieta.
Imperatorius Julianas buvo nužudytas prie Ktesifono sienų 363 m. kare su Šapuru II. 627 m. Heraklijus apsupo miestą, bet neužėmė, kai persai patenkino jo taikos sąlygas.
Musulmonai, vadovaujami Sa’ad Ibn Abi Waqqas, užėmė miestą 637 m., bet miesto gyventojai nenukentėjo. Tačiau Ktesifonas patyrė nuosmukį, o kai Abasidai įkūrė Bagdadą VIII a., jis ištuštėjo.
Per Pirmąjį Pasaulinį karą 1915 m. lapkritį Ktesifono griuvėsiuose vyko mūšis tarp Osmanų imperijos ir Didžiosios Britanijos pajėgų, kurios norėjo užimti Bagdadą. Turkai nustūmė anglus atgal ir privertė pasiduoti.
![[node:title]](/sites/default/files/styles/640x320/public/default_images/default_0.JPG?itok=nAKl_DR1)
Komentuoti