Memnono kolosai – dvi gigantiškos Senovės Egipto naujosios karalystės faraono Amenchotepo III (apie 1392−1352 m. pr. m. e.) statulos, esančios Tėbų nekropolyje vakariniame Nilo upės krante prie šiuolaikinio Luksoro.

Memnono kolosai iškalti iš kvarcitinio smiltainio ir buvo iš abiejų Amenchotepo III šventyklos pirmojo pilono pusių. 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu šiaurinė statula buvo pažeista ir jos viduje atsirado įtrūkimai. Kiekvieną rytą statuloje pasigirsdavo tarsi gaudesys ar švilpimas, tikriausiai iššauktas oro judėjimo ar per naktį susikondensavusio vandens garavimo. Graikų keliautojai statulas praminė Memnono kolosais pagal homerinio epo herojų, afrikietį Memnoną, tarsi jis dainuotų savo motinai, aušros deivei Eos. Graikų istorikas Strabonas įtarė, kad garsą skleidžia šalia stovintys egiptiečiai, nors galų gale jis teigė, kad buvo įtikintas gaudimo antgamtiškumu. Romos imperatoriaus Septimijaus Severo (valdė 193−211 m.) nurodymu pažeista statula buvo restauruota papildomais akmens blokais ir tokiu būdu gaudesys pranyko. Amenchotepo III šventykla sugriuvo to paties 27 m. pr. m. e. žemės drebėjimo metu ir jos akmenis išnešiojo vietiniai gyventojai, likučiai prasmego smėlyje (šią vietą pasiekdavo Nilo potvyniai). Vieta, kur stovi statulos, buvo praminta Memnonija. Abi statulos yra apie 18 m aukščio ir per laiką buvo pažeistos, jose nebeatpažįstamas Amenchotepas III, sėdintis soste. Iš abiejų statulų pusių yra iškaltos mažesnės reljefinės skulptūros, pietinėje vaizduojančios faraono žmoną, karalienę Tiją, šiaurinėje − faraono motiną Mutmvają.