Lahoro tvirtovė (urd. شاهی قلعہ = Shahi Qila) – citadelė Pakistano didmiestyje Lahore (Pandžabo provincija). Įkurta aptvertojo Lahoro miesto šiaurės vakaruose, yra trapecijos formos ir užima 20 ha plotą.

Manoma, kad pirmoji karališkoji rezidencija Ravio pakrantėje pastatyta XII a. Guridų valdovui Mohamadui Guri. Vėliau ši tvirtovė būdavo užimama įvairių armijų, keletą kartų sugriauta ir atstatyta. Dabartinis pastatas buvo pradėtas statyti valdant didžiajam Mogolų vadovui Akbarui. Po jo mirties darbai buvo tęsiami valdant Akbaro sūnui Džahangyrui. 1617–1618 m. baigta rūmų statyba, 1614–1625 m. raudonu smiltainiu nudažytos sienos. Valdant Džahanšachui Lahoro tvirtovė pertvarkyta iš gyvybinės pilies į rezidencinę. Jam valdant pastatyti veidrodžių rūmai ir audiencijų salė savo dekoro įmantrumu neatsiliko nuo Delio ir Agros rūmų. Žlugus Mogolų imperijai rūmai buvo apleisti, XIX a. juose įsikūrė sikhų valdovas Radžitas Singhas. 1846 m. Lahoro tvirtovę užėmę anglai pradžioje čia įsirengė gynybinį fortą, bet vėliau apgriovė ir apleido. XX a. vid. pradėta tvirtovės restauracija.

Už tvirtovės, į kurią veda paradiniai Alamgirio vartai, sienų yra svarbiausi architektūriniai šedevrai – Veidrodžių rūmai ir Perlų mečetė, pastatyti XVII a. vid. naudojant tokias egzotiškas Indijai medžiagas kaip Alepo stiklas.

1981 m. Lahoro tvirtovė ir Šalimaro sodai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.