Badšahio mečetė (urd. بادشاھی مسجد – „karaliaus mečetė“) – mečetė Pakistane, Pandžabe, Lahoro mieste. Pastatyta 1673 m. Mogolų valdovo Aurangzebo nurodymu ir yra antra pagal dydį mečetė Pakistane ir visoje Pietų Azijoje (po Feisalo mečetės), bei penkta pagal dydį pasaulyje.

Mečetė pastatyta vos per 2 metus (1671–1673 m.), Ravio pakrantėje, priešais Lahoro tvirtovę. Sienos buvo padengtos raudonu smiltainiu, o kupolai – baltu marmuru. Badšahio mečetė buvo didžiausia pasaulio mečetė net 313 metų, iki 1986 m., kuomet pastatyta Feisalo mečetė Islamabade. Mečetė nukentėjo XIX a. pirmoje pusėje, kuomet buvo užimta sikhų (buvo paversta ginklų sandėliu ir kareivinėmis). Britų valdymo metais grąžinta musulmonams, restauruota. Po Pakistano nepriklausomybės paskelbimo vėl tapo svarbiu religiniu šalies centru.

Badšahio mečetė turi persų, indų architektūros bruožų, labai panaši į Džamos mečetę Delyje, pastatytą Aurangzebo tėvo Džahanšacho. Laiptai veda į platų vidinį kiemą (didžiausias pasaulyje – 25 900 m²), kuriame yra fontanas, už jo – maldų salė. Ši padalinta į 7 dalis, jos viršuje yra 3 dideli kupolai. Stogo pakraščiai ornamentuoti dantytais elementais, kampuose yra bokštai (miniatiūriniai minaretai). Mečetės kampuose stovi 4 dideli minaretai (aukštis 53,7 m). Mečetė gausiai dekoruota stuku, freskomis, marmuru. Mečetės maldų salėje gali melstis iki 5000 žmonių, o visoje teritorijoje – iki 100 tūkst. žmonių.