Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras. Su 2,14 mln. gyventojų (2020 m.) yra penktas pagal dydį Europos Sąjungos ir devintas pagal dydį Europos žemyno miestas. Įsikūręs Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Nuo XVII a. buvo vienas didžiausių Europos finansų, diplomatijos, prekybos, mados, gastronomijos, mokslo ir meno centrų. Visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros.

Paryžius su aplink jį esančiais Aukštutinės Senos, Senos-Sen Deni, Marnos Slėnio departamentais ir Uazos slėnio departamento 1 bei Esono departamento 6 kantonais 814,20 km² teritorijos plote sudaro Didįjį Paryžių, kuriame 2020 m. gyveno 7,2 mln. žmonių (8 843 žm./km² tankumas). Paryžius su Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantėjumi ir kt. miestais yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona, kuri žinoma kaip Paryžiaus metropolis. Paryžiaus aglomeracija kartais laikomas visas Il de Franso regionas, vadinamas Paryžiaus regionu (région parisienne); 12,33 mln. gyventojų (2020).

Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Paryžiaus aglomeracijos šiaurinėje dalyje; svarbiausios šakos: automobilių pramonė („Citroën“, „Renault“), lėktuvų pramonė, elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Taip pat yra EBPO būstinė, Tarptautinio valiutos fondo Europos biuras, kitos tarptautinės organizacijos. BNP Paribas, Prancūzijos bankas, daugelis kitų Prancūzijos bankų. Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Paryžiaus centras dabartinę išvaizdą įgijo Senos prefekto Žoržo Eženo Osmano dėka, Napoleono III pavedimu 1853–1870 m. Osmanas dirbo prie Paryžiaus perkūrimo ir perstatymo, darbai pagal jo planus truko iki XX a. trečio dešimtmečio pabaigos.