شبه الجزيرة العربية

Arabijos pusiasalis

Mohammad Nowfal - FAL Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Bernard Gagnon - CC BY-SA 3.0 wikt:af:User:Manie - GFDL Pravinpisolkar - CC BY-SA 4.0 Alexandermcnabb - CC BY-SA 4.0 wikt:af:User:Manie - GFDL Ansari M Joshi - CC BY-SA 4.0 wikt:af:User:Manie - GFDL Alexandermcnabb - CC BY-SA 4.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Ansari M Joshi - CC BY-SA 4.0 Rod Waddington from Kergunyah, Australia - CC BY-SA 2.0 Jacques Taberlet - CC BY 3.0 Sachimo - CC BY-SA 4.0 neekoh.fi - CC BY 2.0 Andries Oudshoorn - CC BY-SA 2.0 Sachimo - CC BY-SA 4.0 Daniel Jo - CC BY-SA 2.0 yeowatzup - CC BY 2.0 Rod Waddington from Kergunyah, Australia - CC BY-SA 2.0 Captain - CC BY 3.0 Planet Labs, Inc - CC BY-SA 4.0 Petrovic-Njegos at English Wikipedia - CC BY 2.5 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 ai@ce - CC BY 2.0 Heritage Commission - CC BY-SA 4.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Rafeek Qatar - CC BY-SA 2.0 alimkasim - CC BY 3.0 Daniel Jo - CC BY-SA 2.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Andries Oudshoorn - CC BY-SA 2.0 - Public domain Andries Oudshoorn - CC BY-SA 2.0 Rod Waddington from Kergunyah, Australia - CC BY-SA 2.0 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 km2bp @ Mapillary.com - CC BY-SA 4.0 irvin calicut - CC BY-SA 3.0 yeowatzup - CC BY 2.0 Kaulike2b - CC BY-SA 4.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 https://www.voyageway.com/louvre-abu-dhabi - CC BY-SA 4.0 Peter Gronemann from Switzerland - CC BY 2.0 Rafeek Qatar - CC BY-SA 2.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Alejo Maria - CC BY 2.5 es Ranosh karawi - CC BY-SA 4.0 Heritage Commission - CC BY-SA 4.0 Alejo Maria - CC BY 2.5 es Ahmed Sadoon - CC BY 2.0 Ask your own! - CC BY-SA 4.0 Mohammed AlHameli - CC BY-SA 4.0 No images

Context of Arabijos pusiasalis

Arabijos pusiasalis (arab. شبه الجزيرة العربية = šibh al-jazīrat al-ʻarabīya) – pusiasalis pietvakarių Azijoje, yra tarp Rytų Afrikos ir Indijos. Tai didžiausias pusiasalis pasaulyje, jo plotas siekia 3 237 500 km². Daugiau nei pusę jo teritorijos užima Saudo Arabija. Kitos valstybės: Jemenas, Omanas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, dalis Irako ir Jordanijos. Pusiasalį iš vakarų skalauja Raudonoji jūra, iš pietų – Adeno įlanka ir Arabijos jūra, iš rytų – Omano ir Persijos įlankos. Šiaurinė pusiasalio riba dažniausiai vedama 30° p. pl. lygiagrete.

Kranto linija raižyta nedaug, krantai žemi. Būdingas lygumų ir plynaukščių reljefas, pietuose, vakaruose ir rytuose pereinantis į kalnus (aukštis iki 3600 m). Pagal Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantes driekiasi Tichamos ir El Hasos žemumos. Persijos įlankos pakrantė žymi didžiausiais pasaulyje naftos ir gamtinių dujų telkiniais.

Klimatas tro...Skaityti daugiau

Klimatas tropinis, sausas, šiaurėje vietomis subtropinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 7 iki 24 °C, liepą visur siekia apie 30 °C. Kritulių per metus iškrenta nuo 50-100 mm lygumose iki 500 mm kalnuose. Pastovių upių nėra, tėra po liūčių susidarančių tėkmių vagos (vadžiai). Beveik visą teritoriją užima smėlio ir akmeningosios dykumos (Rub el Halis, Dechna, Didysis Nefudas, Mažasis Nefudas), vietomis yra pusdykumių. Kalnuose yra savanų ir retmiškių sričių. Oazių tinklas retas.

Arabijos pusiasalis žymus kaip islamo tėvynė. Visos pusiasalyje esančios valstybės yra islamiškos, čia yra du švenčiausi musulmonų miestai – Meka ir Medina.