شبه الجزيرة العربية

Arabijos pusiasalis
Mohammad Nowfal - FAL Petrovic-Njegos at English Wikipedia - CC BY 2.5 Rod Waddington from Kergunyah, Australia - CC BY-SA 2.0 yeowatzup - CC BY 2.0 Mohammed AlHameli - CC BY-SA 4.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Fadi El Benni of Al Jazeera English - CC BY-SA 2.0 Ferdinand Reus from Arnhem, Holland - CC BY-SA 2.0 Ansari M Joshi - CC BY-SA 4.0 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 Bernard Gagnon - CC BY-SA 3.0 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 Andrey Kotov200514 - CC BY-SA 4.0 Ahmed Sadoon - CC BY 2.0 Planet Labs, Inc - CC BY-SA 4.0 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 Dan from Brussels, Europe - CC BY-SA 2.0 Peter Gronemann from Switzerland - CC BY 2.0 Irshadpp - CC BY-SA 3.0 NASA - Public domain Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Daniel Jo - CC BY-SA 2.0 Irshadpp - CC BY-SA 3.0 yeowatzup - CC BY 2.0 Sachimo - CC BY-SA 4.0 alimkasim - CC BY 3.0 Jialiang Gao www.peace-on-earth.org - CC BY-SA 3.0 Deep dive dubai - CC BY-SA 4.0 Jialiang Gao www.peace-on-earth.org [dead link] - CC BY-SA 3.0 Alexandermcnabb - CC BY-SA 4.0 Daniel Jo - CC BY-SA 2.0 Jialiang Gao www.peace-on-earth.org [dead link] - CC BY-SA 3.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Ferdinand Reus from Arnhem, Holland - CC BY-SA 2.0 Alexandermcnabb - CC BY-SA 4.0 Pointedstick - CC0 alimkasim - CC BY 3.0 Ljuba brank - CC BY-SA 3.0 Al Jazeera English - CC BY-SA 2.0 Planet Labs, Inc - CC BY-SA 4.0 Captain - CC BY 3.0 Jialiang Gao www.peace-on-earth.org [dead link] - CC BY-SA 3.0 Alejo Maria - CC BY 2.5 es Mohammed AlHameli - CC BY-SA 4.0 Daniel Jo - CC BY-SA 2.0 Heritage Commission - CC BY-SA 4.0 Rod Waddington from Kergunyah, Australia - CC BY-SA 2.0 mwanasimba from La Réunion - CC BY-SA 2.0 Andries Oudshoorn - CC BY-SA 2.0 wikt:af:User:Manie - GFDL Kaulike2b - CC BY-SA 4.0 The original uploader was Michaelmcandrew at English Wikipedia. - CC BY-SA 3.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 Franco Pecchio from Milano, Italy - CC BY 2.0 alimkasim - CC BY 3.0 No images

Context of Arabijos pusiasalis

Arabijos pusiasalis (arab. شبه الجزيرة العربية = šibh al-jazīrat al-ʻarabīya) – pusiasalis pietvakarių Azijoje, yra tarp Rytų Afrikos ir Indijos. Tai didžiausias pusiasalis pasaulyje, jo plotas siekia 3 237 500 km². Daugiau nei pusę jo teritorijos užima Saudo Arabija. Kitos valstybės: Jemenas, Omanas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, dalis Irako ir Jordanijos. Pusiasalį iš vakarų skalauja Raudonoji jūra, iš pietų – Adeno įlanka ir Arabijos jūra, iš rytų – Omano ir Persijos įlankos. Šiaurinė pusiasalio riba dažniausiai vedama 30° p. pl. lygiagrete.

Kranto linija raižyta nedaug, krantai žemi. Būdingas lygumų ir plynaukščių reljefas, pietuose, vakaruose ir rytuose pereinantis į kalnus (aukštis iki 3600 m). Pagal Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantes driekiasi Tichamos ir El Hasos žemumos. Persijos įlankos pakrantė žymi didžiausiais pasaulyje naftos ir gamtinių dujų telkiniais.

Klimatas tro...Skaityti daugiau

Arabijos pusiasalis (arab. شبه الجزيرة العربية = šibh al-jazīrat al-ʻarabīya) – pusiasalis pietvakarių Azijoje, yra tarp Rytų Afrikos ir Indijos. Tai didžiausias pusiasalis pasaulyje, jo plotas siekia 3 237 500 km². Daugiau nei pusę jo teritorijos užima Saudo Arabija. Kitos valstybės: Jemenas, Omanas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, dalis Irako ir Jordanijos. Pusiasalį iš vakarų skalauja Raudonoji jūra, iš pietų – Adeno įlanka ir Arabijos jūra, iš rytų – Omano ir Persijos įlankos. Šiaurinė pusiasalio riba dažniausiai vedama 30° p. pl. lygiagrete.

Kranto linija raižyta nedaug, krantai žemi. Būdingas lygumų ir plynaukščių reljefas, pietuose, vakaruose ir rytuose pereinantis į kalnus (aukštis iki 3600 m). Pagal Raudonosios jūros ir Persijos įlankos pakrantes driekiasi Tichamos ir El Hasos žemumos. Persijos įlankos pakrantė žymi didžiausiais pasaulyje naftos ir gamtinių dujų telkiniais.

Klimatas tropinis, sausas, šiaurėje vietomis subtropinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 7 iki 24 °C, liepą visur siekia apie 30 °C. Kritulių per metus iškrenta nuo 50-100 mm lygumose iki 500 mm kalnuose. Pastovių upių nėra, tėra po liūčių susidarančių tėkmių vagos (vadžiai). Beveik visą teritoriją užima smėlio ir akmeningosios dykumos (Rub el Halis, Dechna, Didysis Nefudas, Mažasis Nefudas), vietomis yra pusdykumių. Kalnuose yra savanų ir retmiškių sričių. Oazių tinklas retas.

Arabijos pusiasalis žymus kaip islamo tėvynė. Visos pusiasalyje esančios valstybės yra islamiškos, čia yra du švenčiausi musulmonų miestai – Meka ir Medina.

More about Arabijos pusiasalis

Basic information
  • Native name شبه الجزيرة العربية
Population, Area & Driving side
  • Population 35167708
  • Area 3200000

Where can you sleep near Arabijos pusiasalis ?

Booking.com
8.848.754 visits in total, 407.503 Points of interest, 405 Destinations, 4.240 visits today.