Vatnajokudlis (isl. Vatnajökull – „ežerų ledynas“) – didžiausias Europos ledynas, esantis Islandijoje. Plotas – 8400 km². Ledyno kloduose yra beveik tiek pat vandens, kiek visuose kituose Europos ledynuose kartu sudėjus.

Islandijos vulkaninių uolienų paviršių 2 milijonus metų kūrė daugiau kaip 1,6 km storio paskutinio ledynmečio (jis baigėsi maždaug prieš 10 000 metų) ledynai.

Vatnajokudlio ledas driekiasi per kalnus ir sudaro plačią, apie 800 m storio baltą lygumą, netinkamą jokiai gyvybei. Tačiau pats ledynas tarsi gyvas: tai plečiasi, tai traukiasi, tai lėtai pulsuoja, o kartais įsismarkauja kaip ugnikalnis. 1783 m. išsiveržusi lava suskaldė beveik visą Lakio kalno viršūnę: atsivėrė 24 km ilgio 100 atskirų kraterių virtinė. Lava apliejo daugiau nei 520 km² žemės. Beveik 10 000 žmonių mirė iš bado. 1973 m. išsiveržė Helgafetlio ugnikalnis, kuris apie 5 tūkstančius metų neveikė ir buvo laikytas užgesusiu. Eiravajokudlio ugnikalnis, trečias pagal dydį Europoje buvo išsiveržęs du kartus – XIV ir XVIII a.

Vatnajokudlio permainas sukelia ugnikalnių kaitra ir ledynų šaltis. Pasekmės aiškiai matomos jo ledo kepurės pagrinde.

Kai kuriose Vatnajokudlio vietose ledas yra 1000 m storio.