Tai Šanas (kin. 泰山, pinyin: Tài Shān) – šventasis kinų kalnas. Kalnas iškilęs virš plataus užliejamo Geltonosios upės slėnio, kuriame atsirado kinų civilizacija. Senovėje hanių tautos garbino gamtą, tarp daugybės jų dievų buvo garbinami kalnai ir upės. Nuo tada buvo pradėtas garbinti ir Tai Šanas.

Kuriamos legendos, kad jau prieš du tūkstančius metų prieš Kristų ant šio kalno legendinis imperatorius Šunas gausiai aukojo Dangui ir Žemei. Imperatoriai lankė šį kalną ir vėlesniais šimtmečiais. XI a. Sungų imperatorius Tai Šaną prilygino dangui, o 1736 m. Imperatorius Čien Lungas apdovanojo jį stebuklinga nefrito plokšte. Tačiau Tai Šanas niekados nebuvo siejamas su oficialiąja Kinijos religija – Konfucijaus mokymu.

Nuo senų laikų piligrimai kopia tūkstančius laiptelių į Nefritinio imperatoriaus šventyklą Tai Šane, švenčiausiame Kinijos kalne. Šimtmečius jį garbino ir budistai, ir daosistai, o daugybei dievybių, gyvenančių akmeninguose jo šlaituose buvo priskiriama garbė lemti žmogaus likimą žemėje. Piligrimai iš vakaro pradėdavo kopti į kalną ir po 6-7 valandų, ankstyvą rytą, praėję pietinius dangaus vartus pasiekdavo kelionės tikslą – išvysdavo nuostabų reginį kaip saulė pakyla virš aplinkinių kalnų. Reginys nuo Tai Šano viršūnės išties įspūdingas – į šiaurę Geltonosios upės tėkmė, o į pietus provincija, kur 551 m. pr. m. e. gimė Konfucijus.

Šiais laikais maldininkų likę nedaug.