Šahri Suchtė (pers. شهر سوخته = Šahar-e Sūkhteh) – archeologinė vietovė rytų Irane, Sistano ir Beludžistano provincijoje, netoli Afganistano sienos. Išsidėsčiusi Sistano baseine, Helmando upės pakrantėje, prie Zabolio–Zahedano kelio.

Šahri Suchtė (dab. persų kalba – „sudegintas miestas“) yra bronzos amžiaus gyvenvietės liekanos. Vietovė apgyvendina ~XXXII a. pr. m. e. ir siejama su Džirofto kultūra. Čia, manoma, gyveno ikiarijiška bendruomenė, galimai gimininga tuo laikotarpiu klestėjusių Indo slėnio arba Elamo civilizacijų gyventojams. Išskiriami 4 gyvenvietės etapai, kuriuos skiria miesto sudeginimai. Šahri Suchtė buvo apleista ~XIX a. pr. m. e.

Rasta įvairių archeologinių radinių: ~25 ha užimantis kapinynas (25–40 tūkst. kapų), dekoruota keramika (ant keramikos dirbinių yra pirmykštės animacijos užuomazgų), krepšiai, kilimai, kiti tekstilės gaminiai, metalo dirbiniai. Taip pat yra ir neįprastų radinių: akies protezas, operacijomis pakeistos kaukolės, žaidimų kauliukai. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste (augino buivolus, kupranugarius), drėkinamąja žemdirbyste.

Šahri Suchtę XX a. pr. atrado žymus archeologas Aurelis Steinas. 2014 m. objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.