Pirmieji žmonės saloje gyveno jau 5 200 m. pr. m. e. Saloje nuo XIII a. gyveno švedai. 1341 m. jiems Kuršo vyskupas suteikė teisę valdyti salą pagal Švedijos įstatymus. Po Pirmojo pasaulinio karo Švedija į salą vis dėlto nepretendavo, nes ji buvo toli nuo pačios Švedijos ir nereikšminga, tad kilo klausimas, ar ji turėtų priklausyti Latvijai, arčiau kurios krantų buvo, ar Estijai (pati sala reikšmės turėjo mažai, tačiau ekonominė zona ir žvejybos teisės aplink ją reiškė daugiau). Sala atiteko Estijai, tačiau iki pat 1945 m. joje faktiškai galiojo vietiniai švedų įstatymai, suteikti salai pagal anksčiau minėtą vyskupo nutarimą. Geriausiais laikais Ruhnu gyveno beveik 400 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo salą kartu su visa Estija okupavo Rusija. Vietinių švedų dalis pabėgo į tėvynę, likusius rusai ištrėmė į Sibirą. Sala buvo priskirta Estijos TSR, taigi į ją buvo atkelta estų, daugiausiai iš kitų salų, ypač Saremos ir Kihnu. Tais laikais joje gyveno daugiau nei 200 žmonių, tačiau XX a. 7-ojo dešimtmečio pab. didelė audra nusiaubė salą, tuomet daugumą jos žmonių Tarybų valdžia iškėlė, liko tik šiek tiek daugiau nei pusšimtis. Nuo to laiko gyventojų skaičius reikšmingai nebekito. Atgavus nepriklausomybę, imta grąžinti turtą ankstesnių šios salos gyventojų švedų palikuonims.
Komentuoti