Pranašo mečetė (arab. المسجد النبوي = al-Masdschid an-Nabawi) – pagrindinė Medinos mečetė. Viena švenčiausių vietų tarp musulmonų, piligrimystės centras, joje palaidotas pranašas Mahometas.

622 m. į Jasribą (tuomet taip vadinta Medina) persikėlus Mahometui su pasekėjais iš Mekos, jam buvo suteiktas sklypas namui ir maldos vietai įsirengti. Pirmoji mečetė buvo apie 30x35 m matmenų aptvertas kiemas prie kurio iš rytų pusės buvo Mahometo namas ir po to statyti būstai Mahometo žmonoms. 629 m. kiemas buvo praplėstas į kitas puses ir įgavo kvadrato formą. Mahometas naudojo trijų pakopų minbarą Korano mokymui, tačiau mečetėje dar nebuvo michrabo. Iš pradžių Mahometas meldėsi atsisukęs į Jeruzalę. Po apreiškimo jis pakeitė meldimosi kryptį į Mekoje esančią Kaabą. Toje pusėje kieme buvo pastatyta pavėsinė (kiblos pirmtakė). 632 m. miręs Mahometas buvo palaidotas vienos iš žmonų, Aišos būste. Po to ten pat buvo palaidoti du pirmieji kalifai Abu Bakras (634 m.) ir Umaras (644 m.). Valdant Umarui pavėsinės palmių kamienai buvo pakeisti akmeninėmis kolonomis ir pastatytas naujas medinis stogas.

Pirmas stambus mečetės praplėtimas įgyvendintas valdant Validui I (705−715 m.). Mečetė tapo daugiau nei dvigubai didesnė, į jos struktūrą įtraukti kapai, pastatytas michrabas ir keturi minaretai. Vidus dekoruotas mozaikomis ir marmuru. Reikšmingus praplėtimus vėliau 781 m. įgyvendino kalifas Mahdis ir 862 m. − kalifas Mutevakilis. 1256 m. mečetėje kilęs didelis gaisras sunaikino lubas, Usmano Koraną ir Mahometo minbarą. Ją atstatė Egipto sultonas Beibarsas. 1279 m. sultono Kalaūno al Mansūro nurodymu pastatytas medinis kupolas virš Mahometo kapo. 1467 m. sultonas Kaitbėjus perstatė kupolą į akmeninį ir perstatė maksurą. XVI a. Mediną užkariavo osmanai. Suleimanas Didysis pastatė mihrabą ir amžiaus pabaigoje mečetė praplėsta į vakarų pusę, prie jos pristatytas penktasis minaretas. Dabartinio pavidalo žalias kupolas pastatytas 1818 m. Mahmudo II nurodymu.

1951 m. Saudidai pradėjo atnaujinimų programą, po kurios mečetės plotas buvo praplėstas iki beveik 23 000 m². 1973 m. vakarų pusėje įrengta didžiulė aikštė piligrimams. Nuo pat įkūrimo pradžios Pranašo mečetė buvo statybų pavyzdžių kitoms musulmonų mečetėms. Ji yra antra švenčiausia musulmonų vieta po Kaabos šventyklos Mekoje ir vienas didžiausių musulmonų piligrimystės centrų.