Monrealis (pranc. Montreal) – kryžininkų pilies griuvėsiai pietinėje Jordanijoje, Maano muchafazoje, Šubako mieste. Pastatyta ant kūgiško, stačiašlaičio kalno, iškylančio virš apylinkių.
Pilį 1115 m. pastatė Jeruzalės valdovas Balduinas I, ekspedicijos, kuria buvo siekiama užkariauti Akabą, metu. Pilis vadinta Krak de Montreal bei Mons Regalis. Ji buvo prie strateginio karavanų ir piligrimų kelio iš Sirijos į Arabiją. Taip Balduinas I įgavo galimybę kontroliuoti regiono prekybą. Aplink pilį driekėsi gan derlingi laukai.
Po 1142 m. iš Jeruzalės karalystės pilis perėjo Transjordanijos hercogams. Pilies savininku tapus Reno de Šatiljonui, pradėti turtingų karavanų plėšimai, jis taip pat ėmė statyti laivyną, kuriuo ketino užpulti Meką. Tai sukėlė Ajubidų pasipiktinimą ir jie, vadovaujami Saladino, įsiveržė į europiečių valdomas žemes. 1188 m. arabai apgulė Monrealį ir laikė apgultyje net dvejus metus. Vėliau pilį užėmė ir ...Skaityti daugiau
Monrealis (pranc. Montreal) – kryžininkų pilies griuvėsiai pietinėje Jordanijoje, Maano muchafazoje, Šubako mieste. Pastatyta ant kūgiško, stačiašlaičio kalno, iškylančio virš apylinkių.
Pilį 1115 m. pastatė Jeruzalės valdovas Balduinas I, ekspedicijos, kuria buvo siekiama užkariauti Akabą, metu. Pilis vadinta Krak de Montreal bei Mons Regalis. Ji buvo prie strateginio karavanų ir piligrimų kelio iš Sirijos į Arabiją. Taip Balduinas I įgavo galimybę kontroliuoti regiono prekybą. Aplink pilį driekėsi gan derlingi laukai.
Po 1142 m. iš Jeruzalės karalystės pilis perėjo Transjordanijos hercogams. Pilies savininku tapus Reno de Šatiljonui, pradėti turtingų karavanų plėšimai, jis taip pat ėmė statyti laivyną, kuriuo ketino užpulti Meką. Tai sukėlė Ajubidų pasipiktinimą ir jie, vadovaujami Saladino, įsiveržė į europiečių valdomas žemes. 1188 m. arabai apgulė Monrealį ir laikė apgultyje net dvejus metus. Vėliau pilį užėmė ir atstatė mameliukai.
Komentuoti