Mirties slėnio nacionalinis parkas (angl. Death Valley National Park) – JAV, Kalifornijos valstijoje esantis nacionalinis parkas. Jis užima teritoriją tarp Didžioji Baseino regiono ir Mohavių dykumos. Šiame parke gausu druskožemių, kopų, bedlendų, slėnių, kanjonų ir kalnų. 91 proc. Mirties slėnio nacionalinio parko teritorijos sudaro tyrlaukiai ir žmogaus nepaliestos žemės. Tai yra sausiausias, karščiausias ir žemiausiai esantis nacionalinis parkas JAV.

Mirties slėnio nacionaliniame parko flora ir fauna prisitaikiusi prie karštų sąlygų. Tarp tokių yra snieginiai avinai, kojotai, Mirties slėnio dantkarpinės žuvys ir kt.

Parko teritorijoje pirmieji gyventojai indėnai apsigyveno apie 7000 m. p. m. e. Europos amerikiečiai ieškodami kelio į aukso kasyklas 1849 m. įstrigę slėnyje davė jam „mirties slėnio“ pavadinimą.

Mirties slėnio slėnis nacionaliniu monumentu paskelbtas 1933 m., nacionaliniu parku tapo 1994 m.

Pats Mirties slėnis yra grabenas, o seniausios uolos susiformavo prieš 1,7 milijardus metų.

2013 m. Mirties slėnio nacionalinis parkas įtrauktas į tamsaus dangaus teritorijų sąrašą. Šios teritorijos yra apsaugotos nuo šviesos taršos ir yra pritaikytos observatorijų veiklai.

1913 m. liepos 10 d. JAV orų tarnyba mirties slėnyje nustatė 56,7 °C temperatūrą ir tai iki šiol yra aukščiausia pasiekta oro temperatūrą JAV. 2012 m. anuliavus iki tol užfiksuotą 57,8 °C rekordą Azizijoje, 1913 m. rezultatas tapo rekordininku visoje Žemėje.