Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Parlamentas (angl. Parliament of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland) - aukščiausiasis Jungtinės Karalystės įstatymų leidimo organas (parlamentas). Jungtinės Karalystės Parlamentas susideda iš žemesniųjų Bendruomenių Rūmų ir aukštesniųjų Lordų Rūmų. Trečiąja Parlamento dalimi yra laikomas karalius arba karalienė.

Parlamentas išsivystė iš ankstyvųjų viduramžių tarybų, turėjusių teisę teikti patarimus Anglijos karaliui. 1215 m. karalius Jonas Bežemis buvo priverstas išleisti Didžiąją laisvių chartiją, pagal kurią negalėjo rinkti mokesčių be šios tarybos pritarimo. 1265 m. Simonas de Monfortas (be karaliaus sutikimo) sušaukė pirmąjį išrinktą Parlamentą. 1295 m. lapkričio 13 d. panašų Parlamentą sušaukė karalius Eduardas I. Valdant Eduardui II išsiskyrė Bendruomenių ir Lordų rūmai.

Analogiškos struktūros vystėsi ir Škotijoje ir Airijoje. 1707 m. pagal Sąjungos sutartį Anglijos ir Škotijos Parlamentai buvo sujungti į Didžiosios Britanijos Parlamentą. 1801 m. prie jų buvo prijungtas Airijos Parlamentas, naują struktūrą pavadinant Jungtinės Karalystės Parlamentu.

Iki XIX a. Lordų Rūmai buvo tiek teoriškai, tiek praktiškai viršesni už Bendruomenių Rūmus. Tačiau 1911 m. buvo priimtas Parlamento Aktas, 1911, pagal kurį Lordų Rūmai neteko teisės atmesti Bendruomenių Rūmų priimto įstatymo, o tik sustabdyti jo įsigaliojimą trims sesijoms.