Hampis (kan. ಹಂಪೆ  = Hampe, hind. हम्पी = Hampī) – šventyklų kompleksas ir maža gyvenvietė Indijoje, Karnatakos valstijoje, uolingoje vietovėje prie Tungabhadros upės, prie buvusios Vidžajanagaros imperijos sostinės Vidžajanagaros griuvėsių, 74 km į pietvakarius nuo Belario. 1986 m. Hampis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Hampis pradėtas statydinti XIV a., kuomet susikūrė Vidžajanagaros imperija, nors jau iki tol čia būta džainų ir šaivų šventyklų. Tai tapo svarbiausias religinis, kultūrinis karalystės centras. Dėl savo geografinės padėties vietovė buvo sunkiai nukariaujama. Daugiausia šventyklų pastatyta valdant karaliui Krišnadevai. 1520 m. čia lankėsi portugalų keliautojas Domingas Paesas, kuris buvo sužavėtas Hampiu, jį vadino „Rytų Roma“ ir detaliai aprašė. 1565 m. šventyklos suniokotos ir apiplėštos po to, kai Dekano musulmonų konfederacija nugalėjo Vidžajanagaros valdovus.

Hampio architektūrinį kompleksą sudaro įvairūs religiniai, kariniai ir visuomeniniai statiniai. Svarbiausios šventyklos: Virupakšos (skirta Šivai, su 49 m aukščio bokštu), Vitalos (vaizduojanti Sūrjos vežimą), Tūkstančio Ramų (su gausa Ramajanos bareljefų), Krišnos (su ritualiniu tvenkiniu). Be dar keleto šventyklų yra Narasimhos skulptūra, akvedukų ir kanalų sistema, dramblių laikykla.