Gioremės slėnis (turk. Göreme, gr. Κόραμα) – žemės erozijos suformuotas kraštovaizdis Turkijoje. Gioremės nacionalinis parkas užima 300 km² plotą ir yra centrinėje Anatolijoje tarp Urgupo, Avanoso ir Nevšehiro miestų. Čia yra daugybė olose išskaptuotų bažnyčių ir vienuolynų, kurie atspindi Bizantijos laikų meną ir anachoretų gyvenimo būdą. 1985 m. nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

X–XI a. Gioremės slėnis tapo krikščionių atsiskyrėlių, anachoretų, pamėgta vieta. Minkštose, lengvose uolienose buvo išskaptuota apie 300 bažnyčių, vienuolynų ir koplyčių.

XI a. pabaigoje krikščioniškąjį Kapadokijos vienuolių gyvenimą sukaustė seldžiukų antpuoliai ir šis vienuolynų kompleksas apmirė. Vienuoliai ortodoksai gyveno dar iki XX a. pradžios, bet susiklosčius naujai politinei situacijai daugelis Turkijos krikščionių išvyko gyventi į Graikiją, ir vienuolynai buvo galutinai apleisti.

Be bažnyčių, vienuolynų, išliko ir senesnio – ikonoklastinio laikotarpio papuošimų. Daugiausia – rausvos spalvos ornamentai ir simboliniai piešiniai. Daug vėlesnio laikotarpio tapytų freskų. Gaila, bet daugumoje freskų yra nutrinti veidai, išskaptuotos akys. Tačiau nuošalesnėse vietovėse išliko nepaliestų freskų, kurios žavi savo paprastumu ir gyvo tikėjimo išraiška.