Gobustanas (azer. Qobustan), Gobustano valstybinis istorinis-meninis rezervatas (Qobustan dövlət tarixi-bədii qoruğu) – archeologinis draustinis ir saugoma gamtos teritorija rytų Azerbaidžane, 64 km į pietvakarius nuo Baku, prie Kaspijos vakarinio kranto, Karadago rajone. Vietovė 2007 m. paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Kraštas yra ties Didžiojo Kaukazo pietrytiniu galu, tarp Pirsagato ir Sumgajito upių, Džeirankečmazo baseine. Būdingi dykumingi, sausųjų subtropikų kraštovaizdžiai su smarkiai erozijos paveiktomis uolomis, giliomis griovomis (gobu). Gobustane kunkuliuoja ~400 purvo ugnikalnių. Sausringame kraštovaizdyje auga dygūs krūmokšniai ir medžiai (erškėčiai, slyvos, kadagiai, figmedžiai, vynmedžiai, grantmedžiai). Laukinė gyvūnija nunykusi, bet pasitaiko lapių, šakalų, vilkų, kiškių, įvairių driežų, gyvačių.

Gobustanas – žymi archeologinė vieta. Čia rasta virš 6000 uolų įrašų (petroglifų), kurių seniausi datuojami ankstyvajame paleolite. Vietovė buvo apgyvendinta maždaug prieš 40 tūkst. metų, kuomet čia traukė medžiotojai. Raižiniuose vaizduojamos medžioklės scenos, žmonių, gyvūnų figūrėlės, laivai, ginklai, kupranugarių karavanai, saulė ir kiti dangaus kūnai. Taip pat rastas I a. m. e. romėniškas įrašas, paliktas Domiciano legiono, kuris buvo pasiųstas pas sąjungininkus į Kaukazo Albaniją. Yra XI–XII a. kapaviečių.