Elefantos olos (angl. Elephanta Caves, mrt. एलिफंटा लेणी  = Elifaṇṭā leṇī) arba Gharapuris (mrt. घारापुरी  = Ghārāpurī) – senovinis olų meno kompleksas, esantis Elefantos (Gharapurio) saloje prie vakarinių Indijos krantų (Mumbajaus įlankoje, 8 km į rytus nuo Mumbajaus, 5,2 km² ploto). Patenka į Maharaštros valstiją, Raigado rajoną.

Tai bazaltinėje uolienoje apie V–VIII a. iškaltos hinduistinės ir budistinės šventvietės. Didžioji olų dalis yra hindustinė, skirta Šivai. Pagrindinis urvas sudarytas iš mandapos, į kurią patenkama pro 4 duris, bei 2 šoninių šventyklėlių. Mandapos viduryje yra joni–linga. Sienos gausiai dekoruotos bareljefais – juose vaizduojamas Šiva Nataradža ir Šiva Jogešvara, Ardhanarišvara, Trimūrtis (6 m aukščio Šivos–Višnaus–Brahmos biustas), mitinių motyvų siužetai (Šivos ir Parvatės santuoka, Šiva Bhairava nugalintis Andhaką), prie lingos durų iškaltos durininkų (dvarapalų) skulptūros. Taip pat rasta apgriuvusių, erozijos paveiktų kitų olų, skirtų Šivai, bei budistinės stūpos liekanų.

Elefantos olose jokių įrašų nerasta, todėl tikslus jų datavimas negalimas. Spėjama, kad pastatytos Konkano Maurijų arba Kalačurių dinastijos, priklausė šaivų pašupatų atšakai, nors neatmetama, kad skulptūros iškaltos ir valdant Čalukjams arba Raštrakutams.

Elefantos vardu (portug. elefante – „dramblys“) salą pavadino portugalai, radę joje didžiulę dramblio skulptūrą (1864 m. ji perkelta į Bombėjų, Džidžamata Udjanos parką, ir pastatyta prie muziejaus).