United States

Jungtinės Amerikos Valstijos

U.S. National Park Service - Public domain John Fowler - CC BY 2.0 Frank Schulenburg - CC BY-SA 4.0 Richie Diesterheft from Chicago, IL, USA - CC BY 2.0 view2az: cropped and adjusted by Beyond My Ken (talk) 17:32, 11 November 2018 (UTC) - CC BY 2.0 Palacemusic - CC BY-SA 3.0 Lucas·G - CC BY-SA 4.0 Mobilus In Mobili - CC BY-SA 2.0 HarshLight from San Jose, CA, USA - CC BY 2.0 Ken Lund from Las Vegas, Nevada, USA - CC BY-SA 2.0 - Public domain LHOON from Mechelen, Belgium - CC BY-SA 2.0 Unique View - CC BY-SA 2.0 Seth G. Cowdery - CC BY 2.0 The original uploader was Mav at English Wikipedia. - CC BY-SA 3.0 Bernard Spragg. NZ - CC0 User:Nepenthes - CC BY-SA 3.0 Jeremybrooks (talk · contribs) - Public domain David James Henry - CC BY-SA 4.0 Sam valadi - CC BY 2.0 Mike Gonzalez (TheCoffee) - CC BY-SA 3.0 National Park Service (United States) - Public domain Hypnotica Studios Infinite from Toms River, New Jersey, USA - CC BY 2.0 Gila National Forest - CC BY-SA 2.0 jcutrer - CC BY-SA 4.0 Opal_Pool_YNP2.jpg: Acroterion derivative work: Gaendalf - CC BY-SA 3.0 Isidoro - CC BY-SA 4.0 Yinzer1 - CC BY 4.0 Andy Morffew from Itchen Abbas, Hampshire, UK - CC BY 2.0 Michael Vadon - CC BY 2.0 Frank Kovalchek from Anchorage, Alaska, USA - CC BY 2.0 Laban712 on en - Public domain Jeremybrooks - CC BY-SA 3.0 Jsfouche - CC BY-SA 3.0 Kyle Harmon from Oakland, CA, USA - CC BY 2.0 Pavel Špindler - CC BY 3.0 ForgottenColorado - CC BY-SA 4.0 Steve Wilson - CC BY 2.0 No machine-readable author provided. Matt314 assumed (based on copyright claims). - CC BY 2.5 Mobilus In Mobili - CC BY-SA 2.0 Scott Catron - CC BY-SA 2.0 Jennifer R. Trotter - CC BY-SA 4.0 Alec Perkins from Hoboken, USA - CC BY 2.0 Tom Kredatus, Photographer - Public domain Frank Kovalchek from Anchorage, Alaska, USA - CC BY 2.0 John Fowler from Placitas, NM, USA - CC BY 2.0 sanil - CC0 Gareth123458 - CC BY-SA 4.0 AhwatukeeBauer - CC BY-SA 3.0 Alexey Potov - CC BY 2.5 Martin Kraft - CC BY-SA 3.0 Tom Rolfe from Bristol, England - CC BY-SA 2.0 Summum - CC BY-SA 2.5 Mobilus In Mobili - CC BY-SA 2.0 Jeff P from Berkeley, CA, USA - CC BY 2.0 Richie Diesterheft from Chicago, IL, USA - CC BY 2.0 No images

Context of Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (angl. The United States of America), trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV (angl. United States, USA), arba tiesiog Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi žemyninėje centrinės Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinė Kolumbijos apygarda). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.

Pirmieji gyven...Skaityti daugiau

Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.

Pirmieji gyventojai į dabartinę JAV teritoriją atvyko iš Azijos mažiausiai prieš 15 000 metų, o nuo XVI a. prasidėjo europiečių kolonizacija. Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė trylika susijungusių britų kolonijų. Nesutarimai tarp šių kolonijų ir Didžiosios Britanijos karalystės sukėlė Nepriklausomybės karą, kurio metu kolonijų atstovai 1776 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. 1783 m. JAV galutinai pasiekė pergalę Nepriklausomybės kare. 1787 m. buvo priimta Konstitucija, 1791 m. – Teisių bilis, kuris ženkliai apribojo vyriausybės įgaliojimus piliečių atžvilgiu. XIX a. septintajame dešimtmetyje dėl prieštaravimų tarp vergvaldinių pietinių (Konfederacijos) ir pramoninių šiaurinių valstijų (Sąjungos) kilo ketverius metus trukęs JAV pilietinis karas. Karą laimėjus šiaurinėms valstijoms, JAV visuotinai uždrausta vergovė.

Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų pasaulio valstybių. Vadovaujantis 1823 m. suformuota Monro doktrina, iki pat Pirmojo pasaulinio karo JAV užsienio politikos aktyvumas pasireiškė tik JAV interesų Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje gynimu. Po Pirmojo pasaulinio karo Kongresas neleido JAV stoti į tarptautines organizacijas (pvz., Tautų Sąjungą), o tai apribojo JAV vaidmenį pasaulio politikoje. JAV vaidmuo vėl sustiprėjo jai įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą antihitlerinės koalicijos pusėje, o nuo XX a. antrosios pusės jos tapo kapitalistinės stovyklos šerdimi. 1945 m. JAV tapo pirmąja branduoline valstybe.

JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP (17,3 trln. dolerių 2014 m.)