United States

Jungtinės Amerikos Valstijos

rachel_thecat - CC BY-SA 2.0 Paul Sableman - CC BY 2.0 - Public domain USGS - McGimsey R.G. - Public domain William Rosmus - CC BY-SA 3.0 John Fowler from Placitas, NM, USA - CC BY 2.0 George Freeney-Jones - CC BY-SA 4.0 DougW at English Wikipedia - Public domain Elizabeth George - CC BY-SA 3.0 Kimon Berlin, user:Gribeco - CC BY 2.5 Monster4711 - CC BY-SA 3.0 Bureau of Land Management - Public domain Gary - CC BY-SA 2.0 Jeremybrooks - CC BY-SA 3.0 a4gpa auf flickr.com - CC BY-SA 2.0 Daniel Schwen - CC BY-SA 4.0 Jonathunder - GFDL 1.2 Original uploaded by Quintin3265 (Transfered by Gavin.perch) - CC BY-SA 3.0 Laban712 on en - Public domain Tom Kredatus, Photographer - Public domain AhwatukeeBauer - CC BY-SA 3.0 Greg Willis from Denver, CO, usa - CC BY-SA 2.0 Unknown authorUnknown author - Public domain Denali National Park and Preserve - Public domain Chris Rand - CC BY-SA 4.0 Matthew Petroff - CC BY-SA 3.0 U.S. Geological Survey from Reston, VA, USA - CC BY 2.0 Frank Kovalchek from Anchorage, Alaska, USA - CC BY 2.0 Elena.laps - CC BY-SA 4.0 MagicalT - Public domain Mark Ryan - GFDL Bob Wick; Bureau of Land Management - Public domain Alexey Potov - CC BY 2.5 Mike Gonzalez (TheCoffee) - CC BY-SA 3.0 RobBertholf - CC BY-SA 4.0 Gareth123458 - CC BY-SA 4.0 U.S. National Park Service - Public domain sanil - CC0 Patrick Gillespie - CC BY 2.0 Frank Kovalchek - CC BY 2.0 ForgottenColorado - CC BY-SA 4.0 Original uploaded by Quintin3265 (Transfered by Gavin.perch) - CC BY-SA 3.0 rachel_thecat - CC BY-SA 2.0 Jim.henderson - CC0 MichaelDPhotos - CC BY-SA 4.0 Peter Hamel - Public domain Isabella Ruffalo-Burgat - CC BY-SA 4.0 Bureau of Land Management - Public domain Dansnguyen - CC0 Suiseiseki - CC BY-SA 3.0 Steve Jurvetson from Los Altos, USA - CC BY 2.0 Pierre Camateros - CC BY-SA 3.0 Hpolaris - CC BY-SA 4.0 Clinton Steeds - CC BY 2.0 Frank Kovalchek - CC BY 2.0 Hypnotica Studios Infinite from Toms River, New Jersey, USA - CC BY 2.0 No images

Context of Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (angl. The United States of America), trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV (angl. United States, USA), arba tiesiog Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi žemyninėje centrinės Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinė Kolumbijos apygarda). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.

Pirmieji gyven...Skaityti daugiau

Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.

Pirmieji gyventojai į dabartinę JAV teritoriją atvyko iš Azijos mažiausiai prieš 15 000 metų, o nuo XVI a. prasidėjo europiečių kolonizacija. Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė trylika susijungusių britų kolonijų. Nesutarimai tarp šių kolonijų ir Didžiosios Britanijos karalystės sukėlė Nepriklausomybės karą, kurio metu kolonijų atstovai 1776 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. 1783 m. JAV galutinai pasiekė pergalę Nepriklausomybės kare. 1787 m. buvo priimta Konstitucija, 1791 m. – Teisių bilis, kuris ženkliai apribojo vyriausybės įgaliojimus piliečių atžvilgiu. XIX a. septintajame dešimtmetyje dėl prieštaravimų tarp vergvaldinių pietinių (Konfederacijos) ir pramoninių šiaurinių valstijų (Sąjungos) kilo ketverius metus trukęs JAV pilietinis karas. Karą laimėjus šiaurinėms valstijoms, JAV visuotinai uždrausta vergovė.

Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų pasaulio valstybių. Vadovaujantis 1823 m. suformuota Monro doktrina, iki pat Pirmojo pasaulinio karo JAV užsienio politikos aktyvumas pasireiškė tik JAV interesų Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje gynimu. Po Pirmojo pasaulinio karo Kongresas neleido JAV stoti į tarptautines organizacijas (pvz., Tautų Sąjungą), o tai apribojo JAV vaidmenį pasaulio politikoje. JAV vaidmuo vėl sustiprėjo jai įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą antihitlerinės koalicijos pusėje, o nuo XX a. antrosios pusės jos tapo kapitalistinės stovyklos šerdimi. 1945 m. JAV tapo pirmąja branduoline valstybe.

JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP (17,3 trln. dolerių 2014 m.)