Čiribiketės aukštumų nacionalinis gamtos parkas (isp. Parque Nacional Natural Serranía de Chiribiquete) – saugoma gamtos teritorija pietų Kolumbijoje, Čiribiketės aukštumose, Kaketos ir Gvavjarės departamentuose. Didžiausias nacionalinis parkas Kolumbijoje. Įsteigtas 1989 m., 2018 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu.

Čiribiketės nacionalinis parkas apima šiaurės rytinį Kolumbijos Amazonijos regiono kampą. Teritorija apima Čiribiketės masyvą, kuris yra toli į Amazoniją įsiterpusi Gvianos skydo dalis (t. y., geologiškai priklauso Gvianos plokščiakalniui). Masyvą sudaro iki 1000 m iškylantys stalkalniai (tepuji). Daugelis parko upių priklauso Kaketos baseinui (Tunija, Achachu ir kt.).

Parkas pasižymi didele bioįvairove: didžiumą teritorijos dengia drėgnieji atogrąžų miškai, yra atogrąžų ir užliejamų savanų, užmirkusių miškų, krūmynų plotų. Parke aptikta >1800 augalų rūšių. Parke taip pat rastos 82 žinduolių rūšys (jaguaras, brazilinė ūdra, ocelotas, puma, ilgauodegė ūdra, didžioji skruzdėda, dulsvasis agutis, paka, amazoninis delfinas, baltabarzdis pekaris, lyguminis tapyras, 52 šikšnosparnių, 8 primatų rūšys), tarp paukščių pažymėtinas gvianinis akmengaidis, amazoninis tulžys, raudonoji ara, guacharas, harpija, bei endeminis Čiribiketės smaragdinis kolibris.

Be gamtos paveldo, parkas garsėja ir savo istorinėmis-meninėmis vertybėmis. Ant Čiribiketės uolų rasta gausybė uolų meno (petroglifų, piktogramų), kuris gali būti iki 20 tūkst. metų senumo. Pirmasis tyrinėtojas, aprašęs Čiribiketės piešinius (1943 m.), buvo amerikiečių botanikas Ričardas Evansas Šulcas.

„Čiribiketės nacionalinis parkas – Jaguaro maloka“ įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą kaip svarbi rūšių buveinė, išskirtinis gamtinis regionas bei Amazonijos tautų meną ir tradicijas atskleidžianti vieta.