Pasak legendos Budva prieš 2500 metų buvo įkurta iš Tėbų ištremto graikų-finikiečių karaliaus Agenoro sūnaus Kadmo. Gausūs archeologiniai radiniai rodo, kad Budva yra viena seniausių Adrjos jūros pakrantės gyvenviečių. Pirmosios gyvenvietės Budvoje buvo jau V a. pr. m. e. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta IV a. pr. m. e. kaip ilyrų gyvenvietė. IV a.pr. m. e. prasidėjo graikų kolonizacija Adrijos jūros pakrantėse ir Budvos vietoje buvo įkurtas graikų emporiumas. Miestas iš pradžių buvo saloje, kuri dabar smėlio paplūdimiu yra sujungta su krantu.

 

Senovės romėnų nekropolio likučiai

 

Ankstyvosios krikščionybės laikų bazilikos likučiai

 

Budvos sienos fragmentas

II a. pr. m. e. po Romos – ilyrų karų buvo užkariauta romėnų[1]. Romos imperijai pasidalinus į Rytų ir Vakarų Romos imperijas, jų siena ėjo maždaug per dabartinę Budvą. Tai padarė didelį poveikį miesto istorijai ir kultūrai, nes čia ėjo riba ir tarp Rytų bei Vakarų bažnyčių.[2] VIII a. čia pasirodė slavai, kurie maišėsi su vietiniais gyventojais. 841 m. Budvą nusiaubė saracėnai. VI a. Budva priklausė Bizantijos imperijai, per kelis vėlesnius amžius į jos apylinkes ėmė keltis slavai ir mažesniu mastu avarai. ŠIe atvykėliai maišėsi su vietiniais romanizuotais gyventojais. Avarų antpuolių metu Budva vadinta Avarorum sinus ("Avarų įlanka"). 841 m. miestą nusiaubė saracėnai.

Ankstyvaisiais viduramžiais miestą valdė Duklios, Serbijos, Zetos valdovai. Augantį miesto vaidmenį rodo 1089 m. Budvoje įkurta vyskupystė.[1] Ji gyvavo iki 1828 m. ir vėliau buvo atkurta kaip tituliarinė vyskupystė. Tarp 1184 m. ir 1186 m. Budvą prie savo valstybės prijungė serbų karalius Stafanas Nemanja. Nemanjičių rankose miestas išliko iki XIV a., kai jis atiteko Balšičiams.[3] Nuo 1420 m. iki 1797 m. miestas priklausė Venecijos respublikai. Tuo metu miestas vadintas Budua ir priklausė Venecijos Albanijai. XVI a. miestas buvo užpultas Osmanų ir nusiaubtas. Po to, venecijiečiai visą Kotoro įlankos regioną aptvėrė siena, kuri turėjo saugoti nuo Osmanų antpuolių. Įtvirtintas buvo ir Budvos miestas. 1667 m. balandžio 6 d. Budva kaip ir kiti pakrantės miestai stipriai nukentėjo nuo žemės drebėjimo.[4] Pasak istoriko Luigi Paulucci dauguma miesto gyventojų venetų kalba kalbėjo iki XIX a. pradžios. Tuo metu tai buvo nedidelis tūkstančio gyventojų neturintis miestelis.

1797 m. žlugo Venecijos respublika, jos valdos atiteko prancūzams. Juodkalnijos valdovas Petras I bandė išnaudoti situaciją ir išplėsti savo valdas į pajūrio miestus. Budvos gyventojai sutiko prisijungti prie Juodkalnijos, tačiau tam pasipriešino Kotoras.[5] Galiausiai Juodkalnijos pastangos užimti miestą nuėjo veltui, nes didžiųjų valstybių sutarimu jis su Juodkalnijos pakrante buvo perduotas Austrijai.[1] Per Napoleono karus miestas 1806 m. buvo užimtas rusų sąjungininkų juodkalniečių, tačiau atiduotas prancūzams 1807 m. Prancūzai miestą ir kraštą valdė iki 1813 m., kai Budva ir Kotoro įlanka vėl buvo atiduoti Austrijai ir išliko jos sudėtyje iki Pirmojo pasaulinio karo. Tik 1813-1814 m. vienerius metus Kotoro įlanką (ir Budvą) valdė Juodkalnija. Netoli Budvos buvo pastatytas piečiausias Austrijos imperijos fortas – Kosmačas, kuris turėjo saugoti kelią iš Budvos į Cetinę. 1828 m. buvo panaikinta jau kurį laiką ištuštėjusi katalikų vyskupystė. Po Pirmojo pasaulinio karo austrai apleido miestą ir į jį įžengė serbų kariuomenė. Budva buvo prijungta prie Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės (nuo 1929 m. pervadinta į Jugoslaviją).

Nuo 1918 m. iki 2003 m. Budva buvo Jugoslavijos valstybėje. Nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio ėmė vystytis kaip tarptautinis kurortas. Antrojo pasaulinio karo metu 1941 m. balandžio mėn. miestas buvo okupuotas Italijos, vėliau Vokietijos, tuo metu čia susiformavo vienas iš Jugoslavijos partizanų centrų. Karo metu žuvo daugiau nei pusė Budvos gyventojų. Jugoslavijos pajėgų išvaduotas 1944 m. lapkričio 22 d.[3] ir įjungtas į Juodkalnijos Socialistinę Respubliką (įėjusią į Jugoslavijos Socialistinę Federacinę respubliką) Nuo XX a. aštuntojo-devintojo dešimtmečio Budva tapo madingu tarp Vakarų Europos turistų kurortu.

1979 m. balandžio 15 d. Budvą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Jo metu žuvo 136 žmonės, sugriautas senamiestis. Per kelis dešimtmečius miestas atstatytas.

2006 m. Juodkalnija tapo nepriklausoma valstybe, o Budva tapo jos svarbiausiu kurortu.