Brano pilis (rumun. Castelul Bran, vok. Törzburg, veng. Törcsvár) arba Drakulos pilis – nacionalinis paminklas ir žymus objektas Rumunijoje, Brano mieste, netoli Brašovo. Tvirtovė yra išsidėsčiusi tarp Transilvanijos ir Valakijos regionų. Dažniausiai žinoma kaip Drakulos pilis (nors ji yra tik viena iš kelių vietų, susijusių su Drakulos legenda, įskaitant Poenari ir Huniadų pilis), kurioje gyveno airių romanisto Bremo Stokerio kūrinio „Drakula“ pagrindinis veikėjas. Vis dėlto nėra jokių įrodymų, kad B. Stokeris būtų ką nors žinojęs apie šitą pilį, šiek tiek susijusią su Valakijos princu Vladu Drakula, kuris, kaip spėjama, įkvėpė rašytoją sukurti garsųjį personažą. Vienas olandų rašytojas atrado vietą, kurią iš tikrųjų omenyje turėjo B. Stokeris, savo romane minėdamas Drakulos pilį, tai – negyvenama 2033 m aukščio viršukalnė Izvorul Călimanului, esanti Transilvanijoje, netoli buvusios sienos su Moldova.
Šiuo metu pilies vietovė yra gau...Skaityti daugiau
Brano pilis (rumun. Castelul Bran, vok. Törzburg, veng. Törcsvár) arba Drakulos pilis – nacionalinis paminklas ir žymus objektas Rumunijoje, Brano mieste, netoli Brašovo. Tvirtovė yra išsidėsčiusi tarp Transilvanijos ir Valakijos regionų. Dažniausiai žinoma kaip Drakulos pilis (nors ji yra tik viena iš kelių vietų, susijusių su Drakulos legenda, įskaitant Poenari ir Huniadų pilis), kurioje gyveno airių romanisto Bremo Stokerio kūrinio „Drakula“ pagrindinis veikėjas. Vis dėlto nėra jokių įrodymų, kad B. Stokeris būtų ką nors žinojęs apie šitą pilį, šiek tiek susijusią su Valakijos princu Vladu Drakula, kuris, kaip spėjama, įkvėpė rašytoją sukurti garsųjį personažą. Vienas olandų rašytojas atrado vietą, kurią iš tikrųjų omenyje turėjo B. Stokeris, savo romane minėdamas Drakulos pilį, tai – negyvenama 2033 m aukščio viršukalnė Izvorul Călimanului, esanti Transilvanijoje, netoli buvusios sienos su Moldova.
Šiuo metu pilies vietovė yra gausiai lankoma turistų. Pilyje eksponuojama baldų ir meno kūrinių kolekcija, surinkta Rumunijos karalienės Marijos. Kalno apačioje yra įrengtas muziejus po atviru dangumi, kuriame galima pamatyti Rumunijos valstiečių darbo įrankius, pastatus (gyvenamuosius namus, klėtį ir t. t.), surinktus iš visos šalies.
Vokiečių Ordino kariai 1212 m. pastatė medinę pilį. Ją buvo numatyta naudoti kaip apsauginę tvirtovę prie įėjimo į kalnų slėnį, pro kurį prekybininkai keliaudavo daugiau nė tūkstantmetį, tačiau 1242 m. pilis buvo sugriauta į Europą besiveržiančių mongolų. Pirmasis dokumentas, kuriame minima Brano pilis, buvo 1377 m. lapkričio 19 d. Vengrijos karaliaus Liudviko I Anžu siųstas nutarimas saksams, leidžiantis jiems statyti tvirtovę, panaudojant savas lėšas ir darbininkus; tada buvo įkurtas ir Brano miestas. 1438–1442 m. pilis buvo naudojama kaip apsauginė tvirtovė prieš Osmanų imperiją, o vėliau tapo muitinės postu kalnų perėjoje tarp Transilvanijos ir Valakijos (manoma, kad tuo metu pilį trumpai valdė Valakijos karalius). Vėliau, 1448–1476 m., valdęs karalius neatrodė, kad būtų susidomėjęs ar kuo nors susijęs su šia pilimi, nors yra įrodymų, kad jis joje lankėsi. Brano pilis priklausė Vengrijai, tačiau dėl to, kad Vladislovas II nesugebėjo sumokėti skolų, teisės į tvirtovę 1553 m. atiteko Brašovo miestui. Branas atliko karinį strateginį vaidmenį iki XVIII a. vidurio.
1920 m. pilis tapo Rumunijos Karalystės karališkąja rezidencija. Ji buvo mėgstamiausia Karalienės Marijos vieta. Vėliau pilis atiteko jos dukteriai Ileanai, 1948 m. ją užėmė komunistai, o karališka šeima iškeldinta.
2005 m. Rumunijos vyriausybė priėmė specialų įstatymą, leidžiantį žmonėms atgauti iš jų neteisėtai atimtą turtą, įskaitant ir Brano pilį. Po metų pilis buvo grąžinta karališkai šeimai, Princesės Ileanos sūnui ir įpėdiniui Dominykui Habsburgui. Dar po metų buvo pareikšti kaltinimai, kad pilis buvo grąžinta neteisėtai, tačiau kaltinimai vėliau buvo atmesti.
Komentuoti