Bamijanas yra Šilko kelyje, istoriškai jungusiame Kinijos ir Vakarų rinkas. Jame stovėjo keli budistų vienuolynai, klestėjo mokslas, menas, filosofija. Vienuoliai dažnai gyvendavo kalno šlaite įrengtuose urvuose, šalia kurių vėliau buvo pastatytos Budos statulos. Nuo II a. iki islamo invazijos septintame amžiuje, Bamijanas buvo svarbus budizmo religinis centras.

Mažesnioji Budos statula buvo pastatyta kažkada tarp 544 ir 595 metų, didesnioji – 591–644 m. Iš pradžių jos buvo dažytos mėlynai, baltai ir raudonai, tačiau per laiką spalvos nubluko.[1]

 

Bamijano Budos, 1832 m. Alexander Burnes piešinys

Vienas iš ankstyvųjų rašytinių šaltinių yra 646 m. budistų piligrimo Sjuandzano knyga „Didžiųjų Tangų užrašai apie vakarinius regionus“. Sjuandzanas lankėsi Bamijane 630 m. balandžio mėnesį[2], ir aprašė miestą kaip „klestintį budizmo centrą su daugiau nei tūkstančiu vienuolių“. Jis taip pat paminėjo, kad abu Bamijano Budos buvo išpuošti brangakmeniais ir auksu, ir rašė apie trečiąją, dar didesnę Budos statulą. Vėliau Bamijano Budos minimos viduramžių turkų tautosakoje, o XIX a. buvo aprašytos ir nupieštos europiečių.

1221 m. Bamijaną užėmė ir sugriovė Čingischano mongolai, tačiau statulos buvo paliktos sveikos. Musulmonų valdovai tačiau paminklą bandė sunaikinti nuo senų laikų. XVII a. Bamijano budas patrankomis nesėkmingai bandė sugriauti mogolų imperatorius Aurangzebas. XIX a. afganų emyras Abdurahmanas sunaikino didesniosios statulos veidą.

Vienas Talibano vadų Abdul Wahed kalbėjo apie ketinimus sunaikinti statulas jau 1997 m., dar prieš užimdamas Bamijano slėnį. 1998 m., vietovę jau kontroliuojant Talibanui, jis išgręžė statulų galvose skyles dinamitui, tačiau vietinės valdžios priešinimasis ir tiesioginis Mohammed Omar įsakymas griovimo darbus sustabdė. 1999 m. Mohammed Omar išleido dekretą, liepiantį išsaugoti Bamijano Budas. Jis motyvavo tuo, kad budistų šalyje nėra, statuloms niekas nesimeldžia, todėl jos nekelia jokio pavojaus islamui. Kita vertus, jas nori aplankyti daug turistų, todėl vietovė gali tapti pelninga. XXI a. pirmajame dešimtmetyje Talibanas net prašė Jungtinių Tautų pagalbos išsaugojant paminklus.[3] Tačiau stiprėjant Talibano valdžiai šalyje ir išleidžiant vis naujus įstatymus pagal tiesioginę šariato interpretaciją (uždrausta televizija, muzika, sportas), radikalūs islamo šventikai pradėjo kampaniją ir už statulų sunaikinimą.

2001 m. kovą jos buvo sunaikintos Mulos Omaro įsakymu. Pasak tuometinio Afganistano informacijos ir kultūros ministro, 400 šventikų susirinkime buvo prieita konsensuso, kad statulos yra „prieš islamą“. Naikinimas buvo vykdomas keliais etapais, prasidėjo kovo 2 d. ir truko kelias savaites. Iš pradžių kelias dienas Bamijano Budos buvo apšaudomi priešlėktuviniais ginklais ir artilerija. Statulos buvo apgadintos, bet visiškai nesugriautos. Vėliau buvo bandoma kartu su apšaudymu naudoti prieštankines minas, ir galiausiai jos buvo susprogdintos dinamitu.