Aokigaharos miškas (青木ヶ原 Aokigahara) dar žinomas, kaip Jūros miškas (樹海 Jukai), dėl labai didelio medžių tankio ir dėl savo liūdnai pagarsėjusios istorijos vadinamas Savižudžių mišku. Aokigahara miškas randasi Fudzijama arba Fudži (jap. 富士山 Fuji-san) – aukščiausiojo Japonijos kalno papėdėje, Honšiū saloje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, už maždaug 96 km nuo sostinės Tokijo. Miškas labai mėgstamas turistų ne tik dėl istorinių sumetimų.
Tai unikalus miškas daugeliu atžvilgiu – laukinė gamta čia labai skurdi, todėl miške labai tylu, kas mišką nuo seno daro paslaptinga vieta. Tačiau šis ramumas slepia kur kas skaudesnę pusę – miškas užimą pirmąją vietą pagal savižudybių skaičių Japonijoje ir antrąją vietą pasaulyje (po San Francisko Auksinių vartų tilto).
Miško ramybė skatino žmones laikyti jį apsėstu ir apie šią vietą sklido ir vis dar sklinda daugybė mitų. Dalis vietinių net nedrįsta įžengti į šią teritoriją. Bet netgi jei jūs skeptiškai ž...Skaityti daugiau
Aokigaharos miškas (青木ヶ原 Aokigahara) dar žinomas, kaip Jūros miškas (樹海 Jukai), dėl labai didelio medžių tankio ir dėl savo liūdnai pagarsėjusios istorijos vadinamas Savižudžių mišku. Aokigahara miškas randasi Fudzijama arba Fudži (jap. 富士山 Fuji-san) – aukščiausiojo Japonijos kalno papėdėje, Honšiū saloje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, už maždaug 96 km nuo sostinės Tokijo. Miškas labai mėgstamas turistų ne tik dėl istorinių sumetimų.
Tai unikalus miškas daugeliu atžvilgiu – laukinė gamta čia labai skurdi, todėl miške labai tylu, kas mišką nuo seno daro paslaptinga vieta. Tačiau šis ramumas slepia kur kas skaudesnę pusę – miškas užimą pirmąją vietą pagal savižudybių skaičių Japonijoje ir antrąją vietą pasaulyje (po San Francisko Auksinių vartų tilto).
Miško ramybė skatino žmones laikyti jį apsėstu ir apie šią vietą sklido ir vis dar sklinda daugybė mitų. Dalis vietinių net nedrįsta įžengti į šią teritoriją. Bet netgi jei jūs skeptiškai žiūrite į mistines istorijas, tiesa ta, kad ši vieta tikrai turi šį tą išskirtinio. Tik įėjus į mišką, iškabinti japonų ir anglų kalbomis parašyti prevenciniai ženklai, skatinantys žmones nesižudyti, sustoti ir pagalvoti, ar elgiesi teisingai, nes namuose tavęs laukia tie, kuriems esi svarbus ir kuriems rūpi, pavyzdžiui: „Tavo gyvenimas yra kažkas brangaus, kurį tau davė tavo tėvai“, „Dar kartą pagalvok apie savo tėvus, vaikus, artimuosius.“ Tikslus savižudybių skaičius, įvykdytas čia per metus, nežinomas, kadangi policija nutraukė šių duomenų paskelbimą. Paskutinį kartą jis buvo paskelbtas 2003 m., kai įvyko 105 savižudybės. Šie duomenys yra oficialūs. Manoma, kad kasmet čia miršta daugiau žmonių, tačiau jų lavonai niekada nerandami tankiuosiuose miškuose.
Komentuoti