Pastatas buvo pradėtas statyti 1560 m. Giorgio Vasari pagal Medičių giminės Toskanos kunigaikščio Cosimo I de' Medici užsakymą. Pagal Giorgio Vasari (kuris mirė 1574 m.) brėžinius statybas tęsė Alfonso Parigi ir Bernardo Buontalenti. Pasagos formos pastatas baigtas 1581 m. ir pasižymėjo ypač ilgu vidiniu kiemu, kuris atsiveria į Arno upę.

 

„Vazario koridorius“ išeinantis iš Vekijo rūmų į Uficių galeriją.

Iš pradžių pastate įsikūrė valstybės administracijos valdininkai (iš to kilo pavadinimas: lot. Uffizi 'raštinė, kontora'), tribunolas, archyvas ir netgi teatras. Tik maža dalis, vad. Uficių tribūna, buvo skirta Medičių šeimos meno kolekcijai. Ilgainiui galerijai buvo skiriama vis daugiau vietos, pakol visas pastatas nevirto vienu muziejumi. Išmirus Medičių šeimai (vyriškajai linijai) 1737 m. pagal susitarimą su paveldėtojais pastatas ir meno kolekcija atiteko valstybei ir 1769 m. muziejus atidarytas viešam lankymui.

XIX a. pirmoje pusėje pastatytos žymių Florencijos miesto veikėjų skulptūros portike dar pagal originalų Giorgio Vasari sumanymą. Muziejui priklauso riboto lankymo „Vazario koridorius“ – uždaro tipo tiltas-koridorius, suprojektuotas Giorgio Vasari 1565 m. tam, kad sujungti kunigaikščio rezidencijas Vekjo ir Piti rūmus. „Vazario koridorius“ kerta dalimi Uficių galeriją ir eina per Arno upę Piti rūmų link.

1993 m. šalia pastato sprogo automobilyje bomba, kuri dalinai apgadino sienas. Žuvo 5 žmonės. Beveik aišku, kad tai buvo mafijos išpuolis dėl tuo metu suaktyvėjusios Italijos policijos antimafijinių veiksmų.

Nuo 2006 m. vykdomas Uficių galerijos praplėtimo projektas, kurio tikslas praplėsti meno ekspozicijos plotą nuo 6 000 iki 13 000 m². 2008 m. duomenimis galeriją aplankė virš 1,5 mln. lankytojų.[1]