Sevilla

( Sevilija )

Sevilija (isp. Sevilla) – miestas pietų Ispanijoje, Sevilijos provincijos ir Andalūzijos regiono administracinis centras. Uostas prie Gvadalkivyro upės, prieinamas ir vandenynų laivams. Eksportuojama vynas, alyvuogės, apelsinai, metalo rūdos. Pramonė: žuvų konservai, spirito varymas, geležies apdirbimas, porcelianas, keramika, tabakas, tekstilė, muilas, baldai. Svarbus turizmo sektorius. Sevilijoje buvo pasiektas Europos karščio rekordas. Iš Sevilijos į savo žygius buvo iškeliavę tokie keliauninkai kaip Vasko de Gama ir Kristupas Kolumbas.

Istorija Al-Andalusijos taifa
Ishbiliya أشبيليّة Provincija Sevilija Egzistavo: 1023-1091 m. Prijungta prie: Almoravidai Dinastija: Abadidai
Taifas2.gif 

Gyvenvietę miesto teritorijoje įkūrė iberai apie 2000 pr. m. e. Romėnų laikais miestas turėjo Hispalio (Hispalis) vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė Julijus Cezaris. Po IV amžiaus miestą valdė vandalai, vizigotai, maurai.[1]

Tai buvo dominuojantis maurų kultūros centras (712–1248 m.). Miesto senamiestis Cuesta del Rosario gatvės kvartale yra išlikęs iš VIII a. pr. m. e.,[2] kai Sevilija buvo sala Gvadalkivyro upėje.[3] Po Kordobos kalifato suirimo XI a., Sevilija tapo nepriklausoma valstybe (taifa). Gana greitai jos valdovai abadidai ėmė plėsti Sevilijos hegemoniją kitų aplinkinių taifų atžvilgiu, ilgainiui suvienydami didelę dalį pietinės Al Andalus, įskaitant ir dabartinę Portugaliją. Tačiau krikščionių grėsmė iš šiaurės lėmė tai, jog musulmonai pasikvietė į pagalbą Almoravidus, kurie užėmė visą musulmonišką Al Andalūziją, taip pabaigdami Sevilijos nepriklausomybę. Vėliau Sevilija priklausė Almohadams.

XIII a. Seviliją iš Almohadų paėmė Kastilijos ir Leono karalius Ferdinandas III. Maurai ir žydai buvo priversti išvykti arba priimti katalikų tikėjimą, tuo labai rūpinosi inkvizicija.

 
Sevilija XVI a.

Amerikos atradimas 1492 m. miestui suteikė gerą strateginę padėtį prekyboje tarp dviejų žemynų. 1503–1717 m. mieste veikę prekybos namai turėjo karališkąjį prekybos monopolį su visomis Ispanijos kolonijomis. XVII–XVIII a. Sevilija tapo pagrindiniu Ispanijos kultūros centru. Mieste įsikūrė gausios italų ir prancūzų pirklių kolonijos. Tai paskatino miesto suklėstėjimą. Gabentas auksas ir sidabras iš Amerikos. Ekonomika buvo pagrįsta kolonijų išnaudojimu, todėl miesto pakilimas ilgai netruko. 1649 m. maras nusiaubė Seviliją, išmirė pusė miestelėnų. XIX a. plėtra pristabdė Prancūzijos kariuomenės įsiveržimas ir kilęs pilietinis karas.[4]

1929 m. čia surengta Ispanijos-Amerikos paroda, 1992 m. – Pasaulinė paroda.

„Sevilla“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-06-27.  Manuel Jesús Roldán Salgueiro (2007). Historia de Sevilla. Almuzara. ISBN 978-84-88586-24-7. Nuoroda tikrinta 2013-02-09.  José María de Mena (1985). Historia de Sevilla. Plaza & Janés. p. 39. ISBN 978-84-01-37200-1. Nuoroda tikrinta 2013-02-09.  Sevilija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Photographies by:
Statistics: Position
2376
Statistics: Rank
52071

Komentuoti

Esta pregunta es para comprobar si usted es un visitante humano y prevenir envíos de spam automatizado.

Saugumas
563417829Click/tap this sequence: 9389

Google street view

Where can you sleep near Sevilija ?

Booking.com
487.402 visits in total, 9.187 Points of interest, 404 Destinations, 28 visits today.