鎖国 ( Sakoku )

Sakoku (jap. 鎖国 = sakoku, liet. šalies uždarymas) – pagrindinė Tokugavos šiogūnato užsienio politikos koncepcija taikyta nuo XVII a. ketvirtojo dešimtmečio iki priverstinio atsivėrimo 1853 m.

Nors sakoku terminas buvo sukurtas neseniai (1801 metais), jo laikotarpiu vykdoma politika buvo nenauja: krikščionybės uždraudimas, tam tikrose vietose Tokugavų griežtai kontroliuojami prekybiniai santykiai su užsienio šalimis, draudimas atvykti ar apsistoti beveik visų užsienio valstybių piliečiams, draudimas eiliniams Japonijos gyventojams palikti šalį. Sakoku politika buvo įtvirtinta per 1633–1639 metais priimtus įsakymus. Japonija šiuo laikotarpiu nebuvo visiškai izoliuota ar atsiskyrusi nuo pasaulio – buvo keletas uostų, per kuriuos japonai sėkmingai prekiavo su kitomis tautomis. Laikotarpio pabaiga laikomi 1853 m., kai Metju Perio (Matthew Perry) vadovaujamas laivynas iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyko į Japoniją ir privertė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.