Prano Juozapo Žemė (rus. Земля Франца-Иосифа) – anksčiau negyvenamas salynas Arktyje, tarp Svalbardo ir Šiaurinės Žemės, prie Barentso jūros. Prano Juozapo Žemė nutolusi 900–1110 km nuo Šiaurės ašigalio. Plotas – 16 134 km². Salynas susideda iš 85 salų. Aleksandros saloje įrengta pati šiauriausia Rusijos karinė bazė ir pasienio užkarda.

Didžiausios salos: Vilčeko Žemė, Grehamo Belo sala, Jurgio Žemė, Aleksandros Žemė, Vyner Noištatas, Rudolfo sala, Hukerio sala, Nortbrukas, Halo sala ir kt.

Priklauso Rusijai, Archangelsko sričiai.

Salyną 1873 m. atrado Austrijos-Vengrijos ekspedicija, vadovaujama tyrinėtojų Julius von Payer ir Karl Weyprecht. Austrijos-Vengrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I garbei naujai atrasta teritorija buvo pavadinta jo vardu. Kadangi ekspedicija buvo finansuota privačiomis lėšomis ir neoficiali, salynas niekada nepriklausė Austrijai.