Filai (sen. gr. Φιλαί, arab. فيله = filah) – archeologinė vietovė pietų Egipte, Asuano muchafazoje, istoriniame Nubijos krašte, ~100 km nuo Asuano. Dabar ši vietovė yra sala, apsupta Žemutinės Asuano užtvankos tvenkinio (žemiau Asuano užtvankos ir Nasero tvenkinio). Iki 1902 m. Filai buvo įsikūrę prie Nilo upės pirmojo slenksčio.

Filai minimi daugelio antikinių autorių (Strabono, Diodoro, Ptolemėjaus, Plinijaus Vyresniojo, Senekos). Šiuo pavadinimu buvo įvardijamos dvi salos tuoj už pirmojo Nilo slenksčio. Senovės egiptiečiai Filus laikė viena iš Ozyrio laidojimo vietų, čia stovėjo keletas šventyklų, į kurias galėdavo patekti tik šventikai. Pro Filus ėjo prekybinis kelias tarp Memfio ir Meroės. Miesto apylinkėse buvo svarbios granito skaldyklos.

Filai įkurti kaip pietinio Egipto paribio karinis taškas. Seniausia Filų šventykla yra skirta Izidei ir pastatyta valdant faraonui Nektanebui I (IV a. pr. m. e.). Visgi, didžioji dauguma pastatų pastatyta valdant Ptolemėjams (IV a. pr. m. e. – I a.) – šventyklos, skirtos Horui, Hator. Vėliau čia būta makedoniečių ir romėnų. Manoma, kad Filai buvo paskutinioji vieta, kur praktikuota senoji egiptiečių religija (čia rasti ir vėlyviausi egiptiečių hieroglifai, datuojami VI a.). Egipte įsigalėjus krikščionybei, Filai apleisti, nuniokoti, veikė bažnyčia.

Nuo XIX a. vietovę ėmė lankyti, tyrinėti britų mokslininkai, keliautojai. 1902 m. pradėjus statyti Žemutinę Asuano užtvanką, vietovę ėmė semti vanduo, o 1929–1934 m. senasis miestas didžiąją metų dalį būdavo apsemtas. 1960 m., padedant UNESCO, sudaryta užtvankų sistema, kuri sumažino vandens lygį. Vėliau visi objektai buvo perkelti į gretimą Agilkijos salą.

1979 m. Filai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (tiek naujoji vieta Agilkijos saloje, tiek senoji – Bigehe).