Inkų keliai (isp. Caminos del Inca, keč. Inka ñan) – takų ir kelių sistema Pietų Amerikoje, Anduose, sukurta daugiausia Inkų imperijos klestėjimo laikotarpiu. Driekiasi per Peru, Bolivijos, Ekvadoro, Argentinos, Čilės teritorijas. Pasiekia 5000 m aukščio perėjas. Bendras kelių sistemos ilgis ~22 500 km.

Kadangi senovės Peru nebuvo išrastas ratas, bei nebuvo jojamų gyvūnų judama buvo tik pėsčiomis. Kelių sistema visų pirma buvo naudojama palengvinti pašto perdavimą. Bėgikai, vadinami časki, valdovui perduodavo žinias, užšifruotas mazgų raštu – kipu. Taip pat nešulinių gyvūnų (lamų) pagalba būdavo gabenami kroviniai. Pakelėse būdavo įkurti poilsio ir maitinimosi postai. Šalia kaimų prie kelių kaimiečiai sodindavo vaismedžius, kad keliautojai galėtų pasistiprinti. Per upes, tarpeklius nutiesti inkų virviniai tiltai.

Tankiausias inkų kelių tinklas driekiasi aplink inkų sostinę Kuską. Iš čia keliai veda į Kitą ir Tukumaną. Didelė inkų kelių dalis yra sunykusi. Tačiau keliai, jungiantys senovinių inkų miestų (Maču Pikču, Oljantaintambo ir kt.) griuvėsius intensyviai naudojami turistų.