VIII a. čia pastatyta tvirtovė, kuri davė pradžią miestui. Ilgą laiką miestas buvo karalių vizirių rezidencija. Nuo 1672 m. iki 1727 m., valdant Alauitų dinastijos karaliui Mulai Ismailui, Meknesas buvo šalies sostinė. Jo valdymo metais mieste buvo pastatyti rūmai, įkurtas sodas, grūdų saugykla, arklidės ir miesto kalėjimas požemiuose. Kalėjimas užėmė apie 7 km² plotą, talpino 40 tūkstančių kalinių ir pavadintas Karos (Cara), portugalo belaisvio, stačiusio kalėjimą, vardu[1].