महाबलिपुरम
( Mahabalipuramas )Mahabalipuramas (tamil. மாமல்லபுரம் = Māmallapuram) – miestelis ir svarbus šventyklų kompleksas pietų Indijoje, Tamilnado valstijoje, 60 km į pietus nuo Čenajaus, Bengalijos įlankos pakrantėje. Vystomas turizmas, verčiamasi žvejyba.
Vietovė gyvenama nuo senovės, čia rasta ankstyvų megalitinių radinių. Tamilų poemoje Perumpanarruppatai (I a. pr. m. e.–I a. m. e.) minimas Nirppeyyaru uostas siejamas su dabartiniu Mahabalipuramu. Kad antikoje čia būta svarbaus uosto rodo čia rastos IV a. kiniškos, romėniškos monetos. Valdant Palavų dinastijai, Mahabalipuramas buvo pagrindinis šalies uostas. Iš čia vyko prekybinės ir diplomatinės misijos į Šri Lanką, Pietryčių Aziją. VII–VIII a. tapo svarbiu religiniu centru (daugiausia remiant valdovui Narasimhavarmanui I-ajam). Ikoniškas Pakrantės šventyklos ir keleto kitų, iki dabar neišlikusių, šventyklų vaizdas Mahabalipuramą išgarsino Vakaruose kaip „Septynių pagodų miestą“.
Vėliau miestas nunyko. Dabartinis Mahabalipuramas įkurtas britų 1827 m.
Mahabalipuramo paplūdimys
Varahos šventykla
Penkių važiuoklių šventykla
Thirukadalmalajus
„Tigro urvas“
Komentuoti