Indijos ir Pietryčių Azijos jūrininkai jau X a. žinojo Mauricijų. Pirmieji portugalų jūrininkai salą aplankė 1505 m. tačiau paliko ją neapgyvendintą. 1598 m. salą aplankė olandai, kurie ją pavadino Olandijos princo Mauricijaus iš Nasau garbei. Pirmoji nuolatinė gyvenvietė Mauricijuje buvo įkurta XVII a. 4-ajame dešimtmetyje, bet tačiau dėl sunkių klimato sąlygų olandai po kelių dešimtmečių paliko salą. Antrasis olandų bandymas kolonizuoti salą taip pat buvo nesėkmingas. Prancūzija, kuri tuo metu jau kontroliavo kaimyninę Île Bourbon salą (dabar Reunjonas), 1715 m. užgrobė Mauricijų, pervadino salą į Île de France (Prancūzijos sala) ir 1735 m. įkūrė Port Luiso uostą (pavadintą Prancūzijos karaliaus Liudviko XV garbei), kuris vėliau tapo valstybės sostine. Prancūzų valdymo metais sala išvystė sėkmingą ekonomiką, paremtą cukraus gamyba.

Dėl nuolatinių karinių konfliktų su Didžiąja Britanija prancūzai priglaudė nusikaltėliais laikomus korsarus, kurie dažnai puldinėdavo britų laivus, gabenančius prekes tarp Indijos ir Britanijos. Napoleono karų metu britai per tris mėnesius užgrobė salą, kuriai vėl gražino Mauricijaus vardą. Gyventojams buvo palikta jų žemė ir nuosavybė, leista naudoti prancūzų kalbą bei prancūziškus civilinį ir baudžiamąjį kodeksus.

 

1900–1910 m. atvirukas su Port Luiso teatro nuotrauka.

1968 m. Mauricijus gavo nepriklausomybę Britanijos Tautų sandraugos sudėtyje, o 1992 m. tapo respublika. Mauricijus yra stabili demokratiška valstybė. Joje reguliariai rengiami rinkimai ir paisoma žmogaus teisių. Šalis pritraukia daug užsienio investicijų.