Madurajus (tamil. மதுரை = Maturai, angl. Madurai) – miestas pietų Indijoje, Vaigajaus upės pakrantėje, antras pagal dydį Tamilnado valstijoje. Madurajus yra vienas seniausių tebegyvenamų miestų pasaulyje, svarbus pietų Indijos religinis centras, tamilų kultūrinis centras. Geležinkelių, plentų mazgas, yra regioninis oro uostas. Žemės ūkio regiono prekybinis centras (ryžiai, gėlės, kaučiukas), išvystyti amatai, prekyba. Veikia universitetas, keletas koledžų.
Madurajus gyvenamas bent nuo 3 tūkstantmečio pr. m. e. Miestas taip pat minimas tamilų literatūroje, Plinijaus Jaunesniojo, Ptolemėjaus, Strabono veikaluose. Nuo III a. miestą valdė Kalabharai, vėliau – Pandijų dinastija, kurios laikais Madurajus buvo valstybės sostine. Buvo užkariautas Čolų imperijos, bet grįžo Pandijams. XIV a. Madurajus tapo Delio sultonato dalimi, bet greitai atsiskyrė Madurajaus sultonatas, kuris užkariautas Vidžajanagaros imperijos. Vėliau dėl pietų Indijos vyko kovos tarp musulmoniškų šiaurės dinastijų ir vietinių valdovų. XIX a. miestą valdė britai, jų valdymo metu Madurajus patyrė sparčią urbanizaciją. Madurajus tapo vienu iš Indijos nepriklausomybės kovos židinių.[1]
↑ Madurai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Komentuoti