لبدة الكبرى
( Leptis Magna )Leptis Magna buvo didžiausias Tripolitanijos miestas, įkurtas – X a. pr. m. e. finikiečių iš Tyro ar Sidono kaip prekybinis uostas, VI – III a. pr. m. e. priklausė Kartaginai. IV a. pr. m. e. Kartaginai tapus viena galingiausių Viduržemio jūros regiono valstybių Leptis Magna išaugo. II pūnų karo pabaigoje 202 m. pr. m. e. atiteko Senovės Romos sąjungininkui Numidijos karaliui Masinisai, bet faktiškai buvo savarankiškas miestas. Po 146 m. pr. m. e. III pūnų karo – Romai. 23 m. pr. m. e. tapo Prokonsulinės Afrikos provincijos dalimi. Valdant imperatoriui Trajanui tapo kolonija.
Suklestėjo Severų dinastijos laikais (193–235 m.); mieste gimęs imperatorius Septimijus Severas atleido miestiečius nuo turto mokesčių. IV a. Leptis Magną puldinėjo dykumų gentys, 439 m. nukariavo vandalai, 523 m. užėmė berberai, 642 m. sugriovė arabai. VIII a. miestas apleistas, ilgainiui jį užpustė smėlis.
![[node:title]](/sites/default/files/styles/640x320/public/default_images/default_0.JPG.webp?itok=aqV9zhFR)
Komentuoti