Kižų pogostas (rus. Кижский Погост) – istorinė vietovė Kižų saloje, Onegos ežere, Karelijoje, Rusijoje. Joje pastatytas medinių cerkvių ir namų architektūros ansamblis, vienas pirmųjų Rusijoje muziejų po atviru dangumi. Čia eksponuojami įvairūs karelų valstiečių namai, rakandai ir kiti statiniai. 1990 m. Kižų šventorius buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 1993 m. įtrauktas į Rusijos kultūrinio paveldo sąrašą.

Cerkvės pirmąkart šaltiniuose minimos XVI a. 1693 m. jos sudegė, po to kai į jas trenkė žaibas. XVIII a. medinės cerkvės ir XIX a. medinis aštuonkampis bokštas su laikrodžiu atstatytas. Pastatų kompleksas įamžina senovinį parapijos erdvinį modelį. Anksčiau saloje buvo 12 kaimų, tačiau vėliau jie buvo sunaikinti.

Legenda byloja, kad cerkvė buvo pastatyta naudojantis vien kirviu, be vinių ar kitų įrankių. O vėliau kirvis buvo išmestas į ežerą, nes pastatęs šią cerkvę stalius suprato, kad nieko gražesnio sukurti nebeįmanoma.