清水寺
( Kijomizu šventykla )Kijomizu šventykla (jap. 清水寺 = Kiyomizu-dera, liet. Šaltinio šventykla) – nuo 798 m. (kitų šaltinių teigimu – nuo 778 m.) veikianti, viena seniausių iki šiol išlikusių budistinių šventyklų Kiote, Japonijoje. Įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas iš Senojo Kioto istorinių paminklų.
Šventykla įkurta 798 m. šiogūno Sakanoue no Tamuramaro įsakymu. Legenda teigia, kad Naros vienuolis vardu Enčinas (Enchin) susapnavo apie šventyklą, kurią reikia įkurti netoli šaltinio (jap. 清水 = kiyomizu). Vieną kartą būdamas Kiote prie kalvos, iš kurios trykšta šaltinis, Enčinas sutiko atsiskyrėlį, kuris pareiškė laukęs vienuolio atvykimo, o dabar turės ieškoti sau kitos vietos, nes čia įsikūrus šventyklai vieta taps labiau lankoma ir nebetinkama atsiskyrėliškam gyvenimui. Vienuolis toje vietoje iš medžio išdrožė dievybę Guanjin ir pastatė jai skirtą nedidelę šventyklėlę, kuri ir davė pradžią dabartinei Kijomizu šventyklai.[1]
Pastatuose istorijos eigoje ne kartą kilo gaisras. Po įvykusio 1629 m. šiogūnas Tokugava Iemicu 1633 m. įsakė šventyklą išplėsti ir perstatyti momojama stiliumi. Edo laikotarpiu netoli šventyklos kūrėsi prekybinis kvartalas.[2]
Šiuo metu šventykla yra veikianti, atvira lankytojams, gausiai lankoma turistų.
↑ Martin, J. H., & Martin, P. G. (2012). Kyoto a Cultural Guide. Tuttle Publishing, p. 24–25 ↑ Frédéric, L. (2005). Japan Encyclopedia. Harvard University Press, p. 533
Komentuoti