Bareljefe virš lango pavaizduotas Zigmantas Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau tapęs Švedijos karaliumi.

Iškilo 1690–1750 m. pagal žinomo architekto Nikodemo Tessino jaun. (šved. Nicodemus Tessin den yngre) projektą. Keturių flygelių statinys išsidėstęs apie kvadratinį kiemą. Pagrindinis pastatas yra triaukštis, virš pirmo aukšto įrengtas mezoninas. Keletoje patalpų įsikūręs Rūmų archyvas. Vakaruose du mažaaukščiai flygeliai puslankiu juosia atvirą kiemą, prie rytinio fasado prie gatvės suformuotas sodelis. Pietinėje pusėje įsikūręs Karališkasis teismas (šved. Kungliga Hovstaterna).

Rūmai pastatyti ant XVI a. pilies pamatų, virš jos buvo iškilusios Trys karūnos – karalystės simbolis. Karolis XI nusprendė pilį perstatyti, darbai pradėti 1692 m. Kai po penkių metų šiaurinė rūmų dalis jau buvo beveik baigta, kilo gaisras ir neatstatomai išdegino pastatą. Teko vėl pradėti nuo griuvėsių valymo darbų ir tik po kelių dešimtmečių statybininkų pastangų buvo išmūryti itališko baroko stiliaus rūmai, pagrindiniu fasadu nukreipti į Gustavo Adolfo aikštę (šved. Gustav Adolfs torg). Ties šiauriniu įėjimo 1702–1705 m. pastatytos dviejų bronzinių liūtų skulptūros, pagal juos ir įėjimas vadinamas Lejonbacken.

Rūmų sienų spalva kelis kartus keitėsi: iki 1697 m. ji buvo ruda (panašiai kaip ir šiandien), statybų pradžioje – pilka, o nuo 1750 m. iki remonto darbų XIX a. pab. – geltona; po to sienos buvo dažomos tamsiai rudai. Dabartiniu metu fasadai yra kruopščiai renovuojami, pasibaigus iki 2036 m. besitęsiantiems darbams jie turėtų įgauti rožinę spalvą.[1]

 

Pirmo aukšto planas (pagal arch. Nikodemo Tessino jaun. projektą)