Habsburg ( Habsburgų dinastija )

Habsburgai (von Habsburg) ir vėliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausių Europos valdovų dinastijų, ilgametė valdančioji Ispanijos karalystės ir Austrijos (vėliau – Austrijos imperijos) dinastija.

Be paveldimųjų žemių Habsburgai kelis šimtus metų buvo renkami ir Šventosios Romos imperijos imperatoriais. Austrijos Habsburgai be pertraukos iki 1918 m. valdė kaip hercogai, erchercogai ir imperatoriai. Erchercogo titulą 1453 m. Habsburgams patvirtino imperatorius Frydrichas III. 1308 m. nužudžius Vokietijos karalių Albrechtą I Habsburgai kurį laiką nebuvo karūnuojami imperatoriais, bet plėtė savo valdas diplomatinėmis priemonėmis ir vedybomis. Šventosios Romos imperatoriumi 1438 m. išrinkus Albrechtą II Habsburgai išlaikė imperatoriaus titulą, kol 1806 m. jį panaikino Napoleonas I, išskyrus 1742–1745 m. pertrauką.

Ilgą laiką Habsburgų turėti titulai:

• Austrijos valdovai (kunigaikščiai 1282–1453 m., didieji kunigaikščiai 1453–1804 m., imperatoriai 1804–1918 m.);
• Čekijos karaliai (1306–1307 m., 1437–1439 m., 1453–1457 m., 1526–1918 m.);
• Vengrijos karaliai ir Kroatijos karaliai (1437–1439 m., 1445–1457 m., 1526–1918 m.);
• Ispanijos karaliai (1516–1700 m.);
• Portugalijos karaliai (1580–1640 m.);
• Galicijos ir Lodomerijos karaliai (1772–1918 m.);
• Transilvanijos didieji kunigaikščiai (1690–1918 m.);
• Toskanos didieji kunigaikščiai (1737–1801; 1814–1860).

Trumpesnius laikotarpius Habsburgų dinastijos atstovai turėjo šiuos titulus:

• Parmos kunigaikščio (1814–1847 m.);
• Modenos kunigaikščio (1814–1859 m.);
• Meksikos imperatoriaus (1864–1867 m.).