Великий Новгород
( Didysis Naugardas )- Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – Naugardukas. Apie valstybę, klestėjusią su sostine Naugarde, žiūrėkite Naugardo respublika.
Didysis Naugardas (iki 1999 m. Naugardas arba Novgorodas; rus. Великий Новгород; sen.gr: Νεμογαρδαϛ (Nemogardas) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano.
Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).
Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi Holmgard). Rusijos monarchų pradininkas Riurikas 862 m. tapo Naugardo kunigaikščiu. 1136 m. miestas tapo nepriklausomas nuo Kijevo ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę totoriai, bet puolimas atremtas. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. 1611–1617 m. Naugardas buvo okupuotas švedų. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Nuo 1727 m. gubernijos sostinė. 1862 m. buvo atidengtas Rusijos tūktstantmečio paminklas. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.
Komentuoti