Pilies kalnas buvo apgyvendintas jau akmens amžiuje. Pirmieji žinomi gyventojai buvo keltai, vėliau romėnai ir slavai.

Pilis pirmą kartą paminėta, remiantis skirtingais šaltiniais, 805 m. arba 907 m., kai daugelyje šaltinių minimi trys Bratislavos mūšiai, kurie nulėmė Didžiosios Moravijos žlugimą. Iš tų laikų rytinėje kalno dalyje yra išlikusi trijų navų akmeninė bazilika. Viduramžiais pilis ir apylinkės atiteko Vengrijai.

X a. čia kaldintos monetos su užrašu Preslavva Civitas. XI–XII a. čia atsirado ankstyvojo romaninio stiliaus akmeniniai rūmai. Dabartinį keturkampį pavidalą pilis įgavo XV a., kai buvo iš esmės perstatyti ir įtvirtinimai, daugiausia siekiant apsisaugoti nuo husitų antpuolių. Per vėlesnius amžius pilis ne kartą perstatyta, sugriauta ir vėl atstatyta. XVI a. pilis perstatyta renesansiniu, po šimto metų barokiniu stiliumi.

1784 m. pilis atiduota Katalikų bažnyčiai, kuri čia įsteigė katalikišką mokyklą. 1802 m. čia įrengtos kareivinės. 1811 m. Napoleono kariuomenė pilyje sukėlė gaisrą, kuris greitai persimetė ir į priešpilį bei visiškai sunaikino pilį. Po šio gaisro 150 metų virš miesto stovėjo tik pilies griuvėsiai. Pilis paskutinįkart atstatyta 1953–1968 m. Šiandien tai muziejus ir reprezentacinis pastatas. Vikiteka