Bangl Banglo kalnai susidarė prieš 400 milijonų metų, kai čia susiformavo didžiuliai klodai nuosėdinių uolienų, kurias paliko šiaurės kryptimi driekęsi, tačiau dabar jau išnykę kalnai. Vėliau nedidelės upės minkštose uolienose prasigraužė griovas ir tarpeklius; gairinami vėjo ir ardomi vandens srautų, jie vis gilėjo, jungėsi, kol ilgainiui susidarė atskiri, mūsų laikus pasiekę smiltainio bokštai. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyse stūkso stačios 250 m aukščio uolų sienos, išraižytos kanjonų. Siaurus tarpeklius ir gilius plyšius dengia augalai − kietalapiai spinifeksai, akacijos ir vėduoklinės palmės. Visi jie tvirtai laikosi uolų įtrūkimuose, taip sudarydami kabančiuosius sodus. Taip pat Bangl Banglo kalnuose aptinkama medžiuose gyvenanti mangrinė boiga, dėl savo dryžių dar vadinama naktine tigre. Suaugusi boiga būna beveik 2 m ilgio. Grobio ji ieško naktimis, minta driežais ir kitais smulkiais gyvūnais. Šios gyvatės nuodai nėra mirtini žmogui: žmonių ji vengia ir gelia nebent užspeista į kampą arba išgąsdinta.

Kodėl kalnai pavadinti Bangl Banglo vardu yra nežinoma, nes aborigenai šiuos kalnus vadina Purnululu (jų kalba tai reiškia smiltainį). Aborigenai Kimberlio regione gyvena jau daugiau nei 24 tūkstančius metų ir Bangl Banglo kalnai − viena iš jų šventų vietų.