Senovėje buvęs Baalo ir Dionizo kulto centras. Iki Aleksandro Makedoniečio Sirijos užkariavimo 332 m. pr. m. e. miestas šaltiniuose nėra minimas, nors apgyvendintas buvo nuo seniausių laikų. Po Aleksandro Didžiojo mirties Sirija atiteko Ptolemėjui, kuris pervadino miestą Egipto Heliopolio garbei, mieste įsikūrė daug graikų.

Nuo Augusto laiku čia buvo romėnų Colonia Julia Augusta Felix. I−II a. pastatytos kelios didelės šventyklos, kurių griuvėsiai išlikę iki šiol. Svarbiausioji Jupiterio šventykla pastatyta aukštoje terasoje iš didžiulių akmens luitų. Į pietus nuo jos yra mažesnė Veneros Atargatės šentykla, šalia jos apskrita Fortūnos šventykla. Merkurijaus šventykla iki mūsų dienų neišliko. Veneros garbinimą uždraudė Konstantinas Didysis. Teodosijus Jupiterio šventyklos dalį perstatė į krikščionių bažnyčią. 554 m. žaibui sunaikinus Jupiterio šventyklą, ji buvo atstatyta kaip krikščionių bazilika, kurią 634 m. užėmė arabai ir pavertė tvirtove. 1170 m. Baalbekas nukentėjo nuo žemės drebėjimo. 1260 m. sugriautas mongolų, 1401 m. − Timūro. 1759 m. didelis žemės drebėjimas sunaikino visą miestą ir išlikusius senovės paminklus.

Pirmasis Baalbeko griuvėsius tyrinėjo R. Wood (1757 m.), vėliau Cassas (1790 m.) ir kiti.

 

Bacho šventykla

 

Jupiterio šventykla

 

Izraelio subombarduotas Baalbekas